KASDIEN GIMSTU IŠ NAUJO

Jausti pasimetimą, painiavą – labai gera būsena. Reikia tik ištyrinti galvą ir širdį nuo visos šios painiavos, kad būtų švarus kli, kitaip tariant, išsilaisvinti nuo ankstesniojo bagažo. Ir tai geras ženklas, žymintis perėjimą į naują būseną, į naują pakopą.
Matome tam daug pavyzdžių savo gyvenime: negaliu rašyti ant jau prirašyto popieriaus – man reikia švaraus lapo. Negaliu pilti gėrimo į purviną stiklinę, kurioje neaišku, kas buvo. Juk tai sugadins visą gėrimo, kurio dabar noriu paragauti, skonį. Mums reikia švarių indų.
Todėl reikia kasryt priešais pamoką priprastinti išvalyti savo indą, nelaukiant, kol jis išsivalys pats savaime. Ir tuomet švariame inde galėsiu patikrinti save, ką į jį gaunu, kuo jį užpildau.
Kitaip sakant, reikia būti jautriam tikrinant savo dvasinį kli ir jo užpildymą. Todėl parašyta: „Tegu tau kiekviena diena bus kaip nauja.“ Tai reiškia, kad kasdien privalau jaustis visiškai atsinaujinęs.
Galbūt vakar būta tam tikrų suvokimų, kai supratau daug ką iš to, kas anksčiau buvo neaišku. Tai nesvarbu, juk visa liko praeityje. O jeigu dirbu su tuo, kas jau praeityje, tai yra klipa. Man reikia pasistengti išeiti iš vakarykštės būsenos, net jei tai atnešė man suvokimą ir pojūčius, malonų pripildymą protui ir širdžiai. Tačiau aš noriu, jog visa tai būtų tuščia, ir kasdiena būtų man kaip nauja, kad viską pradėčiau iš naujo.
Todėl, jei ateiname į pamoką ne tuščiomis, o su ankstesniuoju bagažu, tai šitai nėra gerai. Nesvarbu, koks jis buvo: geras ar blogas – dieną reikia pradėti nuo švaraus lapo.
Net jeigu stoviu dykumos viduryje, nežinodamas, kur pasukti ir ką daryti, nesuprasdamas, kam atėjau į pamoką – tai yra gerai, kad pradedu nuo nulio. Tai reiškia, kad tinkamai imu dirbti, kaip iš naujo.
Būtent taip reikia mokytis „Šamati“ straipsnius, suprantant, kad neįmanoma pradėti darbo tyrai ir tinkamai, jei tempi praeities naštą. Pradėk nuo nulio, tarsi ką tik gimęs kūdikis!