Dvasinis pratimas

Pasistenkite kreiptis į Kūrėją su džiaugsmu, juk esame Jo sukurtame pasaulyje ir turime, į ką kreiptis. Tam mums reikia šiek tiek užlipti ant savo egoizmo, kuris visąlaik reikalauja ir reikalauja, dėl ko nuolatos liūdime, esame nepasitenkinę.
Liaukitės verkšlenę Kūrėjui, kad Jis neduoda užpildymo. Priešingai, jei galime kreiptis į Jį – tai jau džiaugsmas. Ir jeigu noriu džiaugtis galimybe susisieti su Kūrėju, tai šio džiaugsmo viduje imsiu gauti iš Kūrėjo, juk džiaugsmas taps tuo kli, kurį Kūrėjas galės pripildyti. Tai ne šiaip psichologija, tai dvasinis pratimas, ties kuriuo reikia visąlaik dirbti.
Kūrėjas duoda šį pratimą, kad užuot kreipę dėmesį į save, imtume kreipti dėmesį į Kūrėją. Užuot kapstęsis savyje ir liūdėjęs, kad mano egoizmas neužpildytas, kreipiuosi į Kūrėją su džiaugsmu ir tai tampa mano dvasiniu kli.
Žmogui reikia daug metų, kad jis suvoktų šį patentą. Bet jeigu jis išgirs ir atliks šį patarimą, tai tučtuojau eis pirmyn. Stenkitės kiaurą dieną kreiptis į Kūrėją su džiaugsmu.
Visi patiria liūdesio ir abejonių laikotarpius, kurie gali trukti keletą metų. Bet vos tik žmogus įsisąmonina, kad kreipiasi į Kūrėją ir todėl visąlaik turi būti džiaugsme, juk yra priešais aukštesniąją jėgą – nuo tos akimirkos prasideda naujas jo gyvenimo etapas. Jis jau užmezga ryšį su Kūrėju.
Žmogus dar gali nejausti šio kontakto, kaip embrionas motinos įsčiose neįsisąmonina savęs. Bet jis jau dvasinio embriono būsenos ir jeigu išliks džiaugsmingas, nepaisant nieko, kas su juo vyksta, vadinasi jis pakils virš savo egoizmo ir pereis „susitraukimo“ ribą.
Kreiptis į Kūrėją norint Jį pradžiuginti, galvojant apie išorėje esantį Kūrėją, o ne apie tai, kas vyksta mano viduje, – tai svarbiausias perversmas, kurį mums reikia atlikti. Tai reiškia atsistoti ant dvasinio pasaulio slenksčio.

Iš poklabio su M. Laitmanu