Patys turite pažadinti Kūrėją, kad suteiktų mums norą duoti. Nepakanka, kad turime norą gauti, juk turi būti dar geras Duodančiojo noras suteikti mums norą duoti.
Ir nors Kūrėjas nuo pradžių turi norą suteikti malonumą visiems savo kūriniams, tačiau Jis laukia mūsų noro, kuris pažadintų Jį. Juk jeigu negalime Jo pažadinti, tai rodo, kad dar nesame pasirengę gauti naujos savybės, ir mūsų noras nėra tikras, netobulas.
Todėl būtent melsdamiesi, prašydami, kad būtų Kūrėjo noras iš aukščiau, kad duotų mums tai, ko prašome, mes ateiname prie to, kad mumyse stiprėja tikrasis noras, pasirengęs gauti taisančią Šviesą. (Baal Sulamas, „Šamati“ straipsnis Nr. 57 „Priartink jį prie Kūrėjo noro“)
Nuolatinis kreipimasis į Kūrėją iš dešimtuko galiausiai atves prie to, kad mūsų prašymas mumyse virs tikru ir sulauks atsakymo. Kūrėjas – tai gamtos dėsnis. Mums reikia įdėti tam tikrą kiekį pastangų, ir tuomet iš aukščiau gausime naują gyvenimą, naują savybę – davimo savybę.
Kol neperžengėme šio reikiamų pastangų slenksčio, tol neturime to noro. Negalėsime teisingai išnaudoti davimo savybės, o naudosimės ja egoistiškai. To egoistinis valdymas niekaip neleis.
Todėl nuolatinis Kūrėjo žadinimas iš dešimtuko – būtina pastanga, kad pačiame dešimtuke pabustų tikrasis noras tinkama apimtimi ir kokybe. Tik nuo to priklauso mūsų sėkmė!
Iš pokalbio su M. Laitmanu
Palikti atsiliepimą
Norite prisijungti prie diskusijos?Drąsiai galite pradėti!