Klausimas: Ar buvo tokių laikotarpių istorijoje, kai žmonės klausėsi pranašų?
Atsakymas: Taip, kažkada. Bet šiandien… Matome, kaip gyvena kabalistai, ir kaip kiti žmonės juos niekina. Tad nemanau, kad čia slypi kokia nors trauka – būti kabalistu, o juolab pranašo lygmenyje.
Klausimas: Pranašysčių tikslas – perspėti žmoniją? Ar yra dar koks nors tikslas?
Atsakymas: Ugdyti. Čia nėra perspėjimo: „Žiūrėk! Oi oi oi! Kas gali nutikti!“ Pranašai tuo neužsiima, nes supranta žmogaus prigimtį, kaip jam tai sunku. Jie tiesiog ugdo žmones, aiškindami žmonijos ateitį ir kaip jos pasiekti einant trumpu, geru keliu.
Klausimas: Kodėl žmogui negalima žinoti savo ateities? Kuo jam tai gali pakenkti?
Atsakymas: Mat ateitį jis turi suformuoti pats.
Klausimas: O jeigu jam jau nuspėjo ateitį, ką jam daryti?
Atsakymas: Nekreipiant dėmesio tinkamai veikti. Iš esmės, keisdami savo prigimtį, savo pastangomis kuriame ateitį.
Iš pokalbio su M. Laitmanu
Palikti atsiliepimą
Norite prisijungti prie diskusijos?Drąsiai galite pradėti!