Taškas it adatos smaigalys

Kodėl vieniems žmonėms pabunda taškas širdyje, o kitiems ne? Tam nėra paprasto atsakymo, mat būtina matyti visą sielų visumą, kitaip tariant, visų širdžių su visais taškais širdyje visumą.
Tik tuomet galėsime suprasti kiekvieno kelią ir kodėl vienas ateina prie to, o kitas ne, kodėl vyksta tokie pokyčiai žmogaus, žmonių grupės, žmonijos gyvenime.
Visa tai susiję su aukštesniuoju valdymu. Taip Kūrėjas artina visas sudužusias bendro noro, bendros širdies dalis ir pamažu veda prie vienybės ir taisymosi.
Taškas širdyje nuolatos susijęs su Kūrėju. Ir žmogaus užduotis – atskleisti tą tašką ir išvystyti tą ryšį tiek, kad jis virs kanalu, jungiančiu jį su Kūrėju.
O paskui žmogus pastebės, kad turi ne vieną kanalą, o tris, per juos gali palaikyti tarpusavio ryšį su Kūrėju, palaikyti su Juo dialogą, suprasti Jį ir jausti tiek, kad tampa neatskiriama Kūrėjo dalimi.
Todėl taškas širdyje toks svarbus. Žmogus gali pamažu ištaisyti visus kitus norus, kurie nuo pat pradžių sugadinti, ir per juos praplėsti savo ryšį su Kūrėju nuo vieno taško širdyje iki visos širdies. Taip jis vis labiau artėja prie Kūrėjo, kol visiškai prilygsta Jam, ir todėl vadinasi žmogumi, Adam, t. y. panašus (domė) į Kūrėją. Tai mūsų raidos tikslas ir kiekvienas turi jį pasiekti.
Kūrėjas sukūrė žmogų panašų į Save, ir paskui tyčia sudaužė, kad galėtume suprasti save iš priešybių kontrasto. Iš šių dviejų priešingų savybių: priešingos Kūrėjui ir panašios į Jį, gautos taisantis, galima suprasti visą aukštesniosios jėgos esmę, kuri ir vadinasi Kūrėju (Borė), kitaip sakant, „ateik ir pamatyk“ (bo u rė)
Juk artėjame prie Jo iš toli, priešinga forma ir pamažu prilygstame jam, tampame tokie pat geri ir nešantys gėrį kaip Jis.
Mano širdis – tai visų mano norų, minčių, lūkesčių centras. Ir jeigu ištaisau jį į meilę artimui, tai dėl to imu jaustis esąs panašus į aukščiausią jėgą.
Taškas širdyje neturi jokio pločio, gelmės, aukščio, jokių matmenų. Tai tėra vienas ryšio su Kūrėju taškas. Bet jei norime likti tik tame taške dėl ryšio su Kūrėju, tai pamažu imame atskleisti per šį požiūrį visą Kūrėjo esmę.
Pastebime, kad iš tiesų esame Kūrėjo meilės, jo jausmų ir veiksmų mūsų atžvilgiu vandenyne. Tik mums Jis viską sukūrė ir daro. Ir visa tai ateina mums per tą tašką, neturintį jokių matmenų – vieną ryšio tašką it adatos smaigalys.
Jei norime tokio ryšio su Kūrėju ir ne daugiau, tai per šį adatos smaigalį mums atsiskleidžia didžiulė aukštesniosios Šviesos, išminties, pojūčių, supratimo, vienybės tėkmė, kuri paverčia mus į neišsenkantį šaltinį.

Iš pokalbio su M.Laitmanu