Išsilaisvinti iš primestų tikslų

Klausimas. Kaip maksimaliai tiksliai suformuoti sau tikslą?
Atsakymas. Kiekvienas formuluoja tikslą savaip. Man tikslas – arba ištirpti Gamtoje, arba praryti visą Gamtą, kas iš esmės yra vienas ir tas pats. Kitaip tariant, visiškai susilieti su Gamta tiek, kad aš ir ji taptume viena bendra visuma.
Drauge suprantu, jaučiu, tiesiogiai dalyvauju visur, kas vyksta joje, visuose pasauliuose, visoje pasaulėdaroje.
Klausimas. Ką daryti su išgalvotais, primestais tikslais? Kaip nuo jų išsilaisvinote savo gyvenime?
Atsakymas. Stengiuosi niekieno neklausyti. Kol radau kabalą, gyvenau kaip visi, užsiėmiau verslu, uždirbau pinigus, bet jau tada žinojau, kad tai nėra gyvenimo tikslas.
Mane kvietė pervažiuoti į Ameriką, į Kanadą, kur gyveno mano giminės ir tėvai. Tačiau net nemąsčiau apie tai, nes supratau – tai galas, mano gyvenimas taps įprasta miesčioniška būtimi. Todėl stengiausi atsitverti.
Klausimas. Jeigu žmogus jau klausia apie išgalvotus ir primestus tikslus, vadinasi, jis šitai jau jaučia?
Atsakymas. Taip. Bet vis tiek jame dar ilgai virs kova, kol jis rimtai neprisilies prie dvasinių sąvokų, kol jame nesusiformuos tikras paveikslas: tai – dvasinis pasaulis, o tai – žemiškas. Todėl pasakyta – „Netikėk savimi iki savo mirties dienos“, t. y. savo egoistinės mirties dienos.

Iš pokalbio su M. Laitmanu