Klausimas: Iš kur žmogui kyla vidinės tuštumos jausmas?
Atsakymas: Mumyse noras nuolatos auga. Jis turi užaugti tiek, kad imsime reikalauti šviesos taip, kad tai pranoks mūsų pasaulį, tuomet nevalingai teks išeiti iš tų rėmų, kuriuose gyvename ir pakilti į kitą matavimą.
Šis pakvietimas į kitą lygmenį jau yra žmoguje, todėl jis jaučia tuštumą.
Jis žaidžia gyvenimą, jaučia, kad nėra kuo užsipildyti. „Kol kas gyvensiu taip. Ką padarysi? Tiesiog taip baigti gyvenimą? Bet už to niekas nešviečia. O taip nors kaip nors užsižaidžiu, užpildau laiką.“ Žmogus turi savisaugos instinktą.
Bet iš principo, iš vidaus jį kankina dvasinis alkis, kuris kviečia pasiekti ko nors aukščiau. Ir šis noras vystosi kito lygmens, didesnės šviesos porcijos link, kitaip tariant, kito gyvenimo link.
Klausimas: Išeitų, kad neturime jokios valios laisvės gyvendami?
Atsakymas: Valios laisvė – pagreitinti savo raidą. O pagreitinti galima tik per tam tikrą aplinką.
Sukurdami aplink save tokią aplinką – knygos, mokytojas, draugai – galėsime pakelti savo norą, tinkamai jį nukreipsime, labiau suformuosime jį, jis bus didesnis, tikslingesnis. Ir tuomet greitai išeisime iš mūsų pasaulio į kitą matavimą.
Iš pokalbio su M. Laitmanu
Palikti atsiliepimą
Norite prisijungti prie diskusijos?Drąsiai galite pradėti!