Laidavimo jėga

Klausimas. Taškas širdyje – kitas noro vystymosi lygis, per kurį galiu pradėti jausti kito norus. Kaip pajausti kitų norus?
Atsakymas. Negaliu dirbti su savo egoizmu tokiame lygyje, kuriame dabar bendraujame. Negaliu vienytis su kitais! Egoizmas lieka egoizmu.
Viena, ką galiu pamėginti padedamas taško širdyje, – tai vienytis su draugu (taškas širdyje – mano kito, dvasinio lygio – davimo savybės – užuomazga, jis manyje kol kas dar miega). Kartu bandome sukurti tarpusavio ryšį.
Dėdami pastangas gauname pagalbą iš aukščiau, iš valdančiosios jėgos, o tada iš mūsų dviejų taškų kyla bendrumas – vienas bendras taškas. Tai net ne taškas, o tam tikras indas, kuris gali užsipildyti aukštesniąja jėga, mat supanašės su ja savybėmis.
Klausimas. Kaip suprasti, kas yra aukščiausia jėga?
Atsakymas. Tai gera, valdančioji jėga, kuri lemia absoliučiai viską. Visos mano žinios, ketinimai, troškimai, mintys, veiksmai generuojami tik jai veikiant.
Kiekvieną savo egzistencijos akimirką neturiu atitrūkti nuo aukščiausiojo valdymo – niekur! Juk, išskyrus tašką širdyje, viskas, kas mane formuoja (mano pasaulio suvokimas, elgesys, viskas, kas tik egzistuoja), yra aukščiausios valdymo jėgos rezultatas. Ir nėra manyje nė vieno veiksmo, noro ar minties, kuri nebūtų jos sukurta.
Klausimas. Kur man gauti jėgų, kad galėčiau išlaikyti tokią būseną 24 valandas per parą?
Atsakymas. Tokią būseną turime savyje puoselėti, vienytis į grupę ir susitarti tarpusavyje, jog rūpinsimės vieni kitais taip, kad niekas neprarastų tinkamo ketinimo. Tokiu atveju pritraukiame vieni kitus prie aukščiausios valdymo jėgos. Vienas žmogus to atlikti negali. Pageidautina, kad jį palaikytų dešimt žmonių.
Visada turiu būti susijęs su aukštesniąja jėga, nepamiršdamas, kad viskas, kas yra manyje ir aplink mane, formuojama tik jos. Vienas negaliu nuolatos būti šioje mintyje – jau kitą akimirką apie tai pamirštu, nes nesu panašus į ją.
Jei susiburiame dešimtuką, kur kiekvienas galvoja apie kitus, kad jiems tai pavyktų, tuomet mano veiksmai jau nebe tokie egoistiški, kai vien galvoju apie tai, kaip pačiam neatitrūkti nuo aukščiausiojo valdymo. Šiuo atveju man lengviau būti antiegoistiniame ketinime, mat galvoju apie kitus, o ne apie save.
Egoizmas tarytum leidžia man galvoti, kad visi kiti neatsiliktų nuo teisingo ketinimo, neprarastų jo ir viską, kas vyksta, susietų su aukštesniąja jėga.
Ši būsena vadinama „abipusiu laidavimu“. Ir tuomet, priklausomai nuo mūsų pastangų, valdančioji jėga padeda mums išlaikyti laidavimą, palaiko mus. Išeitų, kad taip tarpusavyje sukuriame bendrą indą, bendrą įtaisą, kuris palaiko ryšį su šia jėga.
Ir kalbame jau ne apie dešimtuką sudarančius žmones, o apie bendrą ketinimą, bendrą jėgą, bendrą judėjimą, bendras mintis, kurios turi ryšį su aukštesniąja jėga. Ir visa vyksta veikiant tai pačiai valdančiajai jėgai.

Iš pokalbio su M. Laitmanu