Mirties baimė ir sielos persikūnijimas

Klausimas. Kas manyje bijo mirties?
Atsakymas. Mirties bijo ne mano fizinis kūnas, o egoizmas, kuris nesugeba savęs užpildyti, pasikelti į paprasto egzistavimo lygmenį.
Faktas tas, kad kai mes savo egoistiniuose noruose gauname malonumą, tai tame jaučiame mirtį.
Egoizmas veikdamas, realizuodamasis jaučia, kad viskas baigiasi Šviesos atsitraukimu iš jo, t. y. jo (egoizmo) mirtimi, todėl jis niekada negali prisipildyti.
Bet koks užpildymas egoizmui – tai artėjimas prie mirties.
Klausimas. O kas nutinka po mirties?
Atsakymas. Nieko. Fizinis kūnas baigia savo egzistavimą, o rešimot (dvasinė informacija) lieka. Kūniškajame lygmenyje rešimot jau realizavosi tam tikru laiku, tam tikromis aplinkybėmis.
Tačiau dvasinėje pakopoje jie kol kas nerealizuoti, nes žmogus dar nepakilo į šį lygmenį. Todėl jį reikia perkelti į kitokias sąlygas.
Po to, kai prasideda tolesnis persikūnijimas, siela naujai gimusiame kūne vėl vystosi, auga ir tuo pačiu metu vyksta pasąmoningas rešimot taisymas.
O vėliau žmogui vėl suteikiama galimybė pakilti į savo sielos atskleidimo lygmenį, t. y. noro duoti priešpriešinimo norui gauti lygmenį.

Iš pokalbio su M. Laitmanu