Klausimas: Kabaloje sakoma, kad prašydamas sau, kenki savo sielai. Kaip tai suprasti? Ką reiškia „neprašyti sau“?
Atsakymas: Visi mūsų prašymai turi būti tam, kad išsitaisytume ir priartėtume prie Kūrėjo. Kūrėjas – tai absoliutaus davimo savybė, absoliuti meilė, absoliutus ryšys tarp visų. Tad jeigu nusiteikiame tam, kad tinkamai kreiptumėmės į Jį, reikia iš pradžių nuteikti save toms savybėms.
Klausimas: Bet jeigu prašau, kad turėčiau davimo savybę, tai šituo kenkiu sau?
Atsakymas: Ne, nekenki, nes nuteiki save davimui. Tu jau nori būti panašus į Kūrėją.
Klausimas: Bet aš vis tiek prašau už save, kad turėčiau tą savybę.
Atsakymas: O kam? Kad duotum. Kitaip tariant, iš principo prašai ne sau, o tam, kad kaip nors duotum, aptarnautum kitus.
Klausimas: Jei žmogus prašo sau sveikatos ar gerovės šeimoje, tai kenkia?
Atsakymas: Taip. Tai gali nepakenkti tik tuomet, kai jis prašo už visą pasaulį ir save tame pasaulyje.
Klausimas: O jei prašau „duok man sveikatos“, bet tam, kad paskui gaučiau davimo savybę?
Atsakymas: Arba taip. Arba apskritai prašai už visus ir save drauge. Tuomet tavo malda veiksminga.
Iš pokalbio su M. Laitmanu
Palikti atsiliepimą
Norite prisijungti prie diskusijos?Drąsiai galite pradėti!