Dvasinio gimimo metodika

Kaip pasiekti amžinybę ir tobulumą? – Remiantis savybių panašumo dėsniu.
Jeigu Šviesa ir noras priešingi vienas kitam, Šviesa anuliuoja norą. O jei jie lygūs – palaiko vienas kitą. Tada pradedame jausti, kad jie egzistuoja, – tai ir yra amžinasis gyvenimas, kuriam skirtas kabalos mokslas.
Kad pasiektume tokią būseną kaip Kūrėjas – tą gebėjimą gyventi amžinai ir jausti mūsų tikrąją realybę, privalome išsitaisyti.
Visi šie ištaisymai  reikalingi tam, kad noras mėgautis per savybių panašumo dėsnį taptų panašus į Šviesą.
Toks yra visas ištaisymas. Arba mes priešingi Kūrėjui, kokie ir buvome sukurti iš pradžių, arba palaipsniui tampame panašūs į Jį.
Taisome save, kol Šviesa ir noras susijungia, – ir tą akimirką gimstame dvasiniame pasaulyje.
Ši ištaisymo metodika ir yra kabalos mokslas („kabala“ ivrito kalba reiškia „gavimą“) – mokslas apie tai, kaip savo noruose gauti Šviesą, kad ji nedingtų, o aš pajusčiau savo amžiną, tikrąją realybę. Tai iš tiesų didelė ir nepaprasta išmintis.
Mes nelabai gerai suprantame, kaip tai įgyvendinti. Bet būtent toks yra mūsų vidinis noras, kurio mes net nesuvokiame. Tai mūsų egzistavimo tikslas ir mes nesąmoningai visą laiką to ieškome.
Kai mes savo nore pajuntam Šviesą ir ji lieka mumyse, t.y., kai suvokiame amžinąjį gyvenimą ir nebeišsiskiriame su Šviesa, – tai ir yra dvasinis gimimas, išėjimas iš Egipto.
O iki jo turime kentėti egiptietiškoje tremtyje, pasiruošę dvasiškai gimti, išlaisvinti.
Todėl tiek daug dėmesio skiriame etapams, kuriuos privalome ištverti egiptietiškoje tremtyje, studijuoti, – kad, pasinaudodami įvairiausiomis priemonėmis, kurias mums paruošė visų kartų kabalistai, kuo greičiau ištrūktume iš šios tremties.

Iš pokalbio su M. Laitmanu