Ateityje žmogus gyvens tik tam, kad pasiektų dvasinį pasaulį, dvasinį gyvenimą, kurį atskleis čia ir dabar.
Dėl viso kito neverta gyventi. Kokia tokio egzistavimo prasmė? Pagalvokite, kiek žmogus kenčia, kad gautų malonumą šiame pasaulyje?
Suveskite balansą ir pasakykite, ar verta gyventi, kai kiekvieną minutę kovoji dėl patogaus buvimo, visa tai pergyveni, per dieną gauni vos kelias akimirkas įkvėpimo, malonumo, o visą kitą laiką švaistai tam, kad kaip nors išvengtum kančių.
Ar verta taip gyventi? Tai juk visiškai neracionalu! Iš šalies pažvelkite į mūsų pasaulį, į mūsų būtį – knibžda kruta aštuoni milijardai žmogiukų, kurie vis dėlto turi protą. Bet ką jie daro su savo protu, su savo prigimtimi, kabindamiesi už šio baisaus gyvenimo, jei tai galima pavadinti gyvenimu!
Tad, kai žmogui ims pamažu vertis akys, jis atliks išskaičiavimą ir pareikš: „Toks egzistavimas visiškai neturi prasmės. Čionai mane išlaiko vien mirties baimė. Bet prarysiu tabletę ir liausiuos bijojęs, tik duokite ją man.“
O kokia prasmė? Nejau rytoj bus geriau nei šiandien?! O priešakyje dar senatvė, dar didesnė kankynė – kai vienas, paliktas, niekam nereikalingas pamažu merdėsi šaltuose senelių namuose.
Todėl žmonės, kurie atliks teisingą išskaičiavimą su šiuo pasauliu, gyvens tik dėl to, kad pasiektų Aukštesnįjį pasaulį.
Iš pokalbio su M. Laitmanu
Palikti atsiliepimą
Norite prisijungti prie diskusijos?Drąsiai galite pradėti!