Ar galima tikėtis, kad žmonija ims siekti susijungimo, jeigu tam neturi noro?
Žmonėms, kurie vystosi per kančias, susijungimas yra galimybė iš jų išsivaduoti. Nūnai žmonijos laukia didelės nelaimės, ir kad jų išvengtų, žmonės bus pasirengę susijungti. Kadangi norime jaustis gerai, tai esame skatinami vystytis per blogus pojūčius. Nepasieksime gerovės, kol nesusijungsime ir neimsime vieni kitiems duoti. Tik tada prisipildysime ir pasijusime gerai.
Juk gamtoje visa siekia susijungti. Žmogaus kūnas sukurtas susijungus dalelėms, kurios darniai egzistuoja, yra susijusios ir laiduoja viena už kitą. Kūnas egzistuoja ir pasiekia aukštą gyvybingumo lygmenį, nes kiekviena jo dalis, atsakydama už konkrečią funkciją, aprūpina kitas dalis tuo, kas joms būtina. Kiekviena ląstelė galvoja apie visą organizmą ir kiekvieną jo dalį. Pagal tokį principą turi susijungti ir žmonės, juk dėsniai tie patys visiems gamtos lygmenims: negyvajai gamtai, augalijai, gyvūnijai ir žmogui. Tik lygmenyje „žmogus“ žmonės turi tai atlikti sąmoningai ir savarankiškai, sukūrę savo visuomenę pagal panašumą gamtai. Todėl ši krizė globali ir apima visą žmoniją.
Susijungdamas žmogus pasiekia tokį gyvenimo lygį, kad dabartinė jo būsena prilygsta mirčiai tarsi kūnas, kuris suskaidytas į atskiras, tarpusavyje nesusijusias dalis. O laukia mūsų tiesiog tobulas gyvenimas! Koks – nesvarbu, juk šiandieninėje situacijoje mums gresia mirtis. Dabar jau aišku, kad susijungimo alternatyva – pasaulinis karas, badas, įvairios epidemijos, klimato anomalijos. Ir visa tai, todėl, kad žmogus negali su savimi susitvarkyti. Bet vos tik žmonės ims jungtis, padėtis tučtuojau pasikeis. Juk visi kalba, kad mums blogai, kai nesieja ryšys, ir tai akivaizdu.
Palikti atsiliepimą
Norite prisijungti prie diskusijos?Drąsiai galite pradėti!