Jokių praradimų, tik įgijimas

Klausimas: Jei visuomenėje pasieksime tarpusavio laidavimą ir savybėmis prilygsime Kūrėjui, ar neprarasime kaip individai laisvės?
Atsakymas: Nieko neprarasime, nes pakeliui įsitikinsime, kad esame absoliučiai nelaisvi, mums komanduoja egoizmas, neklausdamas mūsų apie nieką ir versdamas veikti taip, kaip jis tuo metu panorės.
Bet jei pastebėsime, kad jis mus valdo, ir pakilsime virš jo, tai įstengsime valdyti jį ir taip valdysime save, savo likimą.
O svarbiausia, pasijausime gyveną ne egoistiniame gyvūniniame kūne, o virš jo, aukščiau jo ir taip jausimės egzistuoją amžinai tobuloje erdvėje. To turime pasiekti dar gyvendami šiame pasaulyje. Kaip pasakyta: „Savo pasaulį išvysk dar šiame gyvenime“.
Tokia yra kabalos užduotis – suteikti žmogui galimybę pakilti virš gyvūninės prigimties į žmogaus lygmenį. O žmogus tas, kuris gyvena amžinai, ne laiko rėmuose. Laikas egzistuoja tik negyvojo, augalinio ir gyvūninio organizmo atžvilgiu, o Adam lygmenyje laiko nėra. Ten, kaip pagal Einšteiną, viskas pereina į kitą matavimą.

Iš pokalbio su M.Laitmanu