Gyventi suvokiant egzistavimo prasmę

Komentaras: Jei žmogus egzistuoja bendroje sistemoje, atitinkamai tarp jos dalių turi būti ryšiai, sukurti pagal teisingą algoritmą.
Atsakymas: Vienintelis teisingas santykių algoritmas yra tada, kai kiekviena sistemos dalis egzistuoja tik kitoms dalims palaikyti, o pati gauna tiek, kiek reikia, kad būtent taip tinkamai veiktų.
Klausimas: Kaip šiame procese susijusios vyriška ir moteriška sistemos dalys, tiesiogine prasme vyras ir žmona?
Atsakymas: Vyras ir žmona turėtų sutelkti dėmesį į vienas kito palaikymą ir tai, ką jie sukuria.
Klausimas: Kaip moteris gali efektyviai palaikyti savo vyrą? Kaip turi pasireikšti šis palaikymas jos vystymosi, egzistavimo materialiame pasaulyje ir galbūt dvasinio tikslo požiūriu?
Atsakymas: Nemanau, kad yra didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų, vyro ir žmonos. Jie turi gyventi suprasdami savo egzistencijos prasmę. Ką turi suvokti? Kas svarbiausia jų gyvenime.
Jiems reikia nuolat prie to dirbti. Yra daugybė variantų. Bet jie privalo suvokti bendrą tikslą.

Iš pokalbio su M.Laitmanu

/0 Komentarai/nuo

Kaip išnaudoti visą smegenų potencialą?

Klausimas: Sakoma, kad žmogus išnaudoja vos 5 % savo smegenų potencialo. Ar galima teigti, kad to pakanka individualiems gyvūniniams poreikiams patenkinti? O jei dirbsime visuomenei, atsivers ir kiti 95 %?
Atsakymas: Dirbti visuomenei – reiškia pakilti aukščiau savo egoizmo, prisiimti tuos tikslus, kurie yra naudingi visuomenei, jos galutiniam tikslui, kad ji taptų integrali, globali.
Kai visuomenė pakils aukščiau egoizmo ir dirbs tik altruistiškai, pradėsite naudoti gerokai daugiau nei 5 % savo potencialo.
Klausimas: Iš esmės, jei man vienam reikia išspręsti kokią nors mažą asmeninę problemą, pakanka minimalaus potencialo. Bet jeigu, sakykime, reikia išspręsti pandemijos problemą ir mokslininkų grupė bando sukurti vakciną nuo viruso, kartu jie gali prisijungti prie globalaus proto ir išspręsti šį klausimą?
Atsakymas: Ne. Nemanau, kad tai įmanoma, nes jie – egoistai ir kiekvienas dirba dėl savęs. Tam jie turi pakilti aukščiau savęs, kitaip tariant, mylėti vienas kitą, įsijungti vienas į kitą.
Klausimas: Kaip vis dėlto pritaikyti savo potencialą, jei jis didelis, o naudojamės tik 5 %?
Atsakymas: Tam turime pakilti virš savo egoistinės prigimties, kurioje gimėme, ir įgyti kitą, altruistinę prigimtį – „pamilk artimą kaip save“. Tada galėsime susivienyti su kitais į vieną vieningą visumą, į vieną protą, į vieną norą. Visi vidiniai duomenys taps bendri ir kiekvienas dirbs dėl visų gėrio.

Iš pokalbio su M.Laitmanu

/0 Komentarai/nuo

Aukštesnioji dvasinio pasaulio harmonija

Klausimas: Kabalistiniuose šaltiniuose rašoma, kad surinkus draugėn žmonių malonumus per visą žmonijos istoriją, jų vis tiek nebūtų įmanoma palyginti su vienu dvasinio malonumo gramu. Ar taip yra iš tikrųjų?
Atsakymas: Taip ir yra. Esmė ta, kad niekas negali prilygti dvasinio pasaulio jėgai, gelmei, suvokimo detalėms, galimybėms sujungti priešingas savybes, būsenas, rasti, kaip jas sugretinti, suvienyti. Tik kabalos mokslas leidžia pajausti šią aukštesniąją harmoniją, kuri sudaryta iš absoliučiai priešingų savybių.
Aukštesnysis pasaulis atskleidžiamas gretinant maksimalias priešybes, kurios mūsų pasaulyje niekaip negali būti sujungtos ir netgi lyginamos.
Kiekvienas dvasinis reiškinys sudarytas iš dviejų priešingų būsenų, kurios mūsų pasaulio lygmenyje nejungiamos ir kurių neįmanoma kartu tyrinėti. Tiesiog mūsų žemiško proto, materialiu lygmeniu jos neturi galimybės būti kaip nors sujungtos, veikti viena kitą. Kokybiškai tai – visai kitokios būsenos.
Dvasinį pasaulį galime apibūdinti kaip skirtingų objektų ir reiškinių gretinimą.
Tai suteikia didžiulį malonumą, nes jauti harmoniją, kai viskas, ką gali įsivaizduoti net mūsų pasaulio lygmeniu kaip vienas kitą neigiančius ir išstumiančius daiktus, dvasiniame pasaulyje, priešingai, palaiko vienas kitą ir iš priešybių sukuria aukštesniąją harmoniją.
Klausimas: Kitaip tariant, jei materialiame pasaulyje dvi priešingos būsenos sukelia žmogui nusivylimą ir jis negali paaiškinti, kodėl taip vyksta, dvasiniame pasaulyje yra kitaip?
Atsakymas: Dvasiniame pasaulyje jie tampa dar labiau priešingesni, kritiškesni, priešiškesni vienas kitam. Ir tarp jų atsiranda visiškai naujas, šio mūsų pasaulio lygmenyje neišsprendžiamo neva konflikto sprendimas.
Tai ir sukuria naują erdvę, kurioje egzistuoja Aukštesnysis pasaulis.

iš pokalbio su M.Laitmanu

/0 Komentarai/nuo

Maža grupė aukščiau už didelį kabalistą

Grupė, dešimtukas yra aukščiau už bet kokį išminčių ar kabalistą, nes susiburia maži, siekiantys tikslo žmonės, kurie dar nesupranta, kur esą, ir nieko negali padaryti. Bet jie siekia vieno bendro tikslo ir susirinko draugėn.
Todėl jų susibūrimas pagal dvasinę konstrukciją aukščiau už vieno didaus kabalisto. Tai iš tikrųjų taip, nes savyje jie kuria Kūrėją. Jų būsena perspektyvesnė ir todėl Kūrėjas labiau užsiima jais.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

/0 Komentarai/nuo

Pranašavimo tikslas

Klausimas: Ar buvo tokių laikotarpių istorijoje, kai žmonės klausėsi pranašų?
Atsakymas: Taip, kažkada. Bet šiandien… Matome, kaip gyvena kabalistai, ir kaip kiti žmonės juos niekina. Tad nemanau, kad čia slypi kokia nors trauka – būti kabalistu, o juolab pranašo lygmenyje.
Klausimas: Pranašysčių tikslas – perspėti žmoniją? Ar yra dar koks nors tikslas?
Atsakymas: Ugdyti. Čia nėra perspėjimo: „Žiūrėk! Oi oi oi! Kas gali nutikti!“ Pranašai tuo neužsiima, nes supranta žmogaus prigimtį, kaip jam tai sunku. Jie tiesiog ugdo žmones, aiškindami žmonijos ateitį ir kaip jos pasiekti einant trumpu, geru keliu.
Klausimas: Kodėl žmogui negalima žinoti savo ateities? Kuo jam tai gali pakenkti?
Atsakymas: Mat ateitį jis turi suformuoti pats.
Klausimas: O jeigu jam jau nuspėjo ateitį, ką jam daryti?
Atsakymas: Nekreipiant dėmesio tinkamai veikti. Iš esmės, keisdami savo prigimtį, savo pastangomis kuriame ateitį.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

/0 Komentarai/nuo

Vienybė ir pasaulis

Klausimas: Kaip galime padėti savo šaliai, joje gyvenantiems žmonėms priartėti prie vienybės? Kaip veikiame juos savo vienybe?
Atsakymas: Patarčiau jums pirmiausia kurti santykius tarpusavyje. Tai svarbiausia. Kai jumyse bent šiek tiek ims skleistis dvasinė jėga – davimo, meilės, ryšio jėga, ji tuo pat metu spinduliuos nuo jūsų, jūsų išorėje. Tai ir pajaus plačios masės. O kol kas, nemanau, kad reikia apie tai galvoti, reklamuoti ar ką nors daryti.
O štai platinti bendras žinias apie tai, kad geras tarpusavio ryšys veda prie gero gyvenimo – būtina. Tuo užsiimame visą laiką.
Klausimas: Kaip galime palaikyti vieni kitus, kad tikėtume, jog galime pasiekti tikėjimo aukščiau žinojimo būseną?
Atsakymas: Ši galimybė priklauso tik nuo jūsų. Ir nuo nieko daugiau. O pasaulio būsena sudaryta taip, kad jei panorėsite, tai būtinai ir greitai pasieksite pokyčių. Viskas priklauso nuo jūsų noro dydžio. Tad – pirmyn! Ir netikėkite niekuo, kad tai neįmanoma, kad tai sunku. Svarbiausia mūsų problema šiame pasaulyje – atskleisti Kūrėją. Tuomet mums viskas taps aišku. Sėkmės jums!

Iš pokalbio su M. Laitmanu

/0 Komentarai/nuo

Ryšys su Lietuva

Klausimas: Kurį laiką jums teko gyventi Lietuvoje…
Atsakymas: Lietuvoje turėjau nemažai pažįstamų, ne tik sostinėje, bet ir kitur – Kaune, Pabradėje, Nemenčinėje. Man labai artima Lietuva, jos nuostabi gamta, jos uždaroki, bet širdingi žmonės. Todėl sakyčiau, jog kabala, kuri nepriklauso jokiai tautai ir yra kilusi iš Babilono, gali pasiekti tuos lietuvius, kurie jau domisi, kurie jau subrendo, kad ją priimtų, studijuotų ir pamažu ugdytų vaikus, jaunąją kartą. Tai bendražmogiškos vertybės, kurios, be kita ko, leidžia suvokti ypatingas gamtoje slypinčias jėgas, atnešiančias viską, ko tik šiame pasaulyje gali trokšti žmogus,  t. y. gėrį, saugumą, stabilumą.

Iš pokalbio su M.Laitmanu

/0 Komentarai/nuo

Gamtos valdomi

Mūsų pasaulyje žmonės yra gyvūnai ta prasme, kad kaip gyvūnai, neturi valios laisvės.
Aukštesnioji jėga (bendra gamta) valdo mus taip, kaip ir visą gyvūnų pasaulį, todėl praktiškai nieko nuo jų nesiskiriame. Dabar vis labiau tai atskleidžiami, tirdami genus, hormonus, psichologiją.
Pavyzdžiui, matome, kokie panašūs dvynių, augusių toli vienas nuo kito, likimai: jų gyvenama aplinka, vaikai, šeima, nors jie tarpusavyje nesusiję. Kitaip tariant, žmogus apibrėžiamas iš vidaus, ir netgi išorinės sąlygos ne itin jį pakeičia. Viskas sudėta mumyse. Gamta mus valdo ir veda mus per gyvenimą.
Mums, kaip mažiems vaikams atrodo, kad esame laisvi. Bet vaikai nuolatos globojami suaugusiųjų, visąlaik juos sekame, ir mums atrodo, kad jie laisvi. Tas pats ir su mumis – galvojame, esą laisvi, nes esame akli.
Klausimas: O kodėl tuomet žmogus veržiasi prie muzikos, poezijos prie dar ko nors pakylėto?
Atsakymas: Ir gyvūnai dainuoja, šoka, žaidžia vieni su kitais. Tiesiog žmoguje tai labiau išvystyta.
Nesakau, kad žmogus visiškai nesiskiria nuo gyvūnų. Skiriasi. Jis turi vaizduotę, daugybę papildomų savybių. Bet jis neatitinka „žmogaus“ sąvokos ta prasme, kaip taip apibrėžia kabala.

Iš pokalbio su M.Laitmanu

/0 Komentarai/nuo

Ypatinga akimirka gyvenime

Klausimas: Sakote, kad kiekvieno žmogaus gyvenime yra akimirka, kai jam iš aukščiau duodama galimybė realizuoti savo individualumą, sielą, kitaip tariant, pasiekti aukštesniojo, amžino egzistavimo. Kokia ta akimirka?
Atsakymas: Kiekvieno žmogaus gyvenime yra akimirka, kai jis jaučia turįs rasti egzistavimo tikslą, sužinoti, kodėl gyvenąs. Beje, nebūtinai iš blogos būsenos. Žmogus tiesiog jaučia, kad privalo rasti save, kad tai ne tikras gyvenimas, be jo yra kažkas kito.
Negali būti, kad jis toks būtų. Tai kažkoks žaidimas, kažkoks sapnas, kažkas, ko iš tikrųjų neegzistuoja. Ir visi jį žaidžia, visi tarsi apsimeta: štai aš gimiau, gyvenu, štai mano šeima, vaikai, štai aš dirbu, lakstau paskui kokius nors pasiekimus. Žaidimas.
Tai toks pat žaidimas, kaip žaidžia vaikai. Tik sau jį pavertėme itin rimtu. O koks čia rimtumas? Nieko čia nėra.
Ir išeitų, kad kai imu šitai jausti, kyla klausimas: „Ką daryti toliau?“ Kur manyje yra kažkas, kur neapsimetinėčiau, nežaisčiau? Kažkas išties esančio viduje, giliai, kažkas subtilaus, prie ko net baisu prisiliesti – mat labai skaudės.
Kai žmogus pasiekia tokią būseną, jis gauna galimybę tirti gyvenimą.

Iš pokalbio su M.Laitmanu

/0 Komentarai/nuo

Mintys – visa persmelkianti pasaulio jėga

Klausimas: Kodėl šiandien atsiskleidžia toks paradoksas: viena vertus, pasaulis globalus, kita vertus, nepaisant to, kad visi šaukia apie globalias ekonomikos, ekologijos ir pan. problemas žmogui tai neįdomu? Jį domina tik jis pats, ir kas su juo nutiks.
Atsakymas: Nejau mažas žmogus gali apimti visą globalų pasaulį? Kaip žmogus gali jį pajausti? Tai dar sykį įrodo, kabalistinio teiginio teisingumą, kad tik bendros ryšių tarp mūsų sistemos atskleidimas suteiks mums galimybę tinkamai vieniems su kitais elgtis.
Mažas žmogus to nemato aiškiai, ir pasirodo, kad jis, jo šeima, darbas, sveikata, viskas, kas jį supa, priklauso nuo viso pasaulio. Jeigu jis nuolatos galvos apie visą pasaulį, tai vis tiek neįstengs jo pilnai apimti. O jeigu galvos, kad visiems būtų gerai ir tuomet jam bus gerai – to pakanka. Juk pasaulyje veikia mūsų mintys ir norai. Tai pati didžiausia mūsų jėga.
Todėl vos tik žmogus supranta, kad priklauso nuo kitų, ir viskas priklauso nuo jo, ir ši bendra, abipusė priklausomybė tiesiogiai susijusi su jo mintimis, jis staiga mato, kad ši mintis – tai visa persmelkianti jėga pasaulyje, kuri veikia nepriklausomai nuo atstumų.
O iki tol jis tiesiog nejaučia, kaip jo mintys grįžta jam. Bet jeigu jis matytų, kokios jėgos iš jos kyla, tai bijotų blogai galvoti apie kitus, nes jaustų, kiek paskui jas užsuka atgal sau ir sukuria aplink save neigiamą kokoną. Ir tai – mūsų gyvenimas.

Iš pokabio su M.Laitmanu

/0 Komentarai/nuo