Sveikata – fiziologinė, moralinė, dorovinė ar psichologinė – tai sistemos, vadinamos „Žmogus“, pusiausvyra. Visa tai – susiję.
Gyvenimiška patirtis rodo, kaip stipriai psichologija veikia fiziologiją, fiziologija psichologiją ir t. t. Jeigu rūpinsimės mūsų „aš“, t. y. mūsų aukštesniuoju lygmeniu – Žmogumi manyje – kartu veikiame ir visą apatinę sistemą.
Todėl kabalos mokslas sako, kad pirmiausia reikia pasiekti savojo „aš“ pusiausvyrą ir ištaisyti sielą, būti harmonijoje ir homeostazėje su visu pasauliu. Tada apatinės fiziologinės sistemos, veikiamos aukštesniųjų, palaipsniui susitvarkys ir pasieks pusiausvyrą.
Pasak kabalos mokslo, tai ir yra gydymas. Tokia pat nuomonė dominuoja ir rytų gydymo praktikose, kurios tvirtina, kad žmogus yra mikropasaulis, kuris turi būti tiek  vidinėje pusiausvyroje visuose lygmenyse, tiek išorinėje – viso pasaulio atžvilgiu.
Norint pasiekti pusiausvyrą, mums reikalingas tinkamas auklėjimas ir sociumas – tai aplinka, kurioje egzistuojame ir integraliai bendradarbiaujame. Taip natūraliu būdu pasieksime pusiausvyrą.
Todėl žmogaus gydymas turi prasidėti ne nuo įvairių ligų simptomų panaikinimo, o nuo aukštesniojo lygmens, kuris pagal hierarchiją iš viršaus į apačią nulems sistemos pusiausvyrą. Mums nereikia gilintis į fiziologines kūno savybes, reikia pasiekti sielos pusiausvyrą, tada kūnas paklus jai ir išgis pats.
Atskirų kūno organų gydymas nieko neduoda. Juk mes net nežinome, kaip jie tarpusavyje susiję, todėl vieną gydome, kitą luošiname. Kiekvienas vaistas yra nuodas. Ne veltui medicinos simbolis – nuodingoji gyvatė.
Matome, kad vaistų vartojimas negali žmogaus visiškai išgydyti, jis vis tiek serga. Kad taptų sveikas, reikia subalansuoti jo sielą. Kaip sakoma: „Sveikame kūne – sveika siela.“

Mokslininkai oksitociną vadina meilės hormonu. Manyta, kad jo daugiausia reikia gimdymo metu. Vėliau tyrėjai suprato, kad jis yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas; o paskui nustatė, kad oksitocinas yra ir įsimylėjusiųjų bei draugų bendravimo pagrindas. Dabar Toledo universiteto mokslininkai siūlo jį kaip antivirusinę priemonę. Sako, kad virusas slopina imunitetą, o meilės hormonas, priešingai, stiprina jį. Ši pusiausvyra ir suteiks jėgų. Iš esmės gydymo pagrindas – suleisti žmogui „meilės hormoną“.

Tačiau esmė ne ta, kad pamiltum kitus. Esmė – vidinis persitvarkymas. Be to, tai turi vykti esant spaudimui, pačiam žmogui norint ir stengiantis. 
Neišgydysi žmogaus nuo neapykantos vaistais. To negalima, taip jį nuslopinsi. Kūrėjas sako: „Aš sukūriau blogąjį pradą, bet daviau prieš jį ypatingą, aukštesniąją Šviesą, kuria privalai naudotis pamažu. Ir jausi, matysi, kaip iš savęs kuri Žmogų.“

Žmogus privalo pats, savarankiškai pereiti šias itin nepaprastas būsenas. Turi suprasti, kodėl Kūrėjas sukūrė jį būtent tokį.
Žmogus turi suprasti, kodėl buvo sukurtas blogu. Privalo pamažu šį blogį iš savęs ne pašalinti, o padengti gėriu pasitelkdamas poveikį iš aukščiau, aukštesniąją Šviesą, suartėdamas su Kūrėju. Žmogus turi iš Kūrėjo gauti davimo ir meilės savybę, kuri priešinga jo prigimtinei savybei gauti ir neapkęsti (tai ir yra blogio pradas žmoguje).
Tai rimtas darbas, kurį žmogus privalo atlikti pats. Tai Kūrėjas davė mums, kad dirbtume. Iš savęs turime suformuoti žmogų, patys jį lipdyti.