Vidinis regėjimas ir jėgų pasaulis

Kai žmogus atskleidžia tikrąją prigimtį ir jam atsiveria vidinis regėjimas, jis savo viduje ima jausti dar vieną, papildomą tai, kurią jautė anksčiau, realybę. Ir šią naująją realybę jis suvokia stipriau nei mūsų dabartinę tikrovę. Žmogus jaučia, kad ji nulemia tai, kas vyksta mūsų realybėje.
Todėl šią naujai atrastą realybę jis vadina Aukštesniuoju pasauliu. Tai jam atsiveriantis jėgų pasaulis. Šios veikiančios žmogaus norų viduje jėgos suteikia jam įvairiausių išgyvenimų ir įspūdžių, piešdamos jame įvairias formas ir vaizdus. Tačiau žmogus nežino, kaip įvardinti šias jėgas, kaip jas apibūdinti, kaip papasakoti apie jas.
Juk jeigu žmogus patiria kažkokį naują, niekaip su praeitimi nesusijusį pojūtį, tai būna neaišku, kaip jį pavadinti. Tada jam atsiveria ryšys tarp šių naujųjų pojūčių ir vaizdų, kurie projektuojami pačiame žemiausiame, piešiančiame mums šį pasaulį ekrane.
Jis pastebi, kad kiekviena jo atrasta jėga, Aukštesniojo pasaulio pojūtis turi savo pasekmes tame paveiksle, kurį matome čia, žemesniajame pasaulyje. Tartum kiekvienas šio pasaulio daiktas ar veiksmas turi savo jėgą, kuri jį palaiko, sukioja, judina.
Tada lieka tik vienintelis būdas, kaip papasakoti apie Aukštesnįjį pasaulį – pasitelkus vardus iš šio žemesniojo pasaulio. Tokia kalba vadinama „šakų kalba“. Ir dabar jaučiantis dvasinį pasaulį žmogus gali apibūdinti, ką jaučiąs! Žmogus gali pavadinti kiekvieną jėgą, dvasinį veiksmą, dvasinę esmę – priklausomai nuo šių jėgų pasekmių, piešiančių ir sukuriančių mums mūsų pasaulį.

Iš pokalbio su M.Laitmanu