Įsijungti į kitus ir įveikti pasipriešinimą tam įsijungimui įmanoma, tik pavertus save nuliu. Tada galiu nepastebimai prasiskverbti į sistemą tarsi virusas, ir ji manęs nepajus. Nuo virusų taip sunku apsiginti būtent todėl, kad jie sugeba tapti nepastebimais apsauginėms organizmo sistemoms.
Kuo labiau kiekvienas iš mūsų jaus ir anuliuos save prieš grupę, tuo labiau galės į ją įsijungti. Kuo didesnė tavo pastanga nusižeminti prieš kitus, tuo gilesnis tavo įsijungimas. Būtent šitaip tinka rungtyniauti: kas labiau anuliuos pats save. Šito turi siekti kiekvienas ir įkvėpti kitus.
Kuo kiekvienas draugas labiau anuliuos save prieš kitus, tuo labiau susitelks grupė. Kai tik šis visų įsijungimas pasieks pirmąją pakankamą pakopą, mes tapsime viena visuma ir nedelsiant pajausime pirmąjį ryšį su Kūrėju. Kadangi būsime anuliavę savo asmeninę egoistinę formą ir pasiruošę tapti moliu Meistro rankose, mumyse pasireikš Kūrėjo forma.
Po to mums pridės egoizmo ir vėl turėsime anuliuoti save, kad įsijungtume vienas į kitą. Taip dirbsime, kol susijungsime į vieną visumą, kuri neturi jokios formos ir yra pasiruošusi viskam, kitaip tariant, sutiksime tapti medžiaga Meistro rankose. Tada vėl įgysime Kūrėjo formą: jau tikslesnę ir konkretesnę, dar geriau Jį pažinsime.
Kūrėjas valdys mus ir pripildys savo daugialypėmis savybėmis, įsikūnydamas į visas mūsų mintis ir troškimus bei suteikdamas jiems savo formą. Taip pirmą kartą pasieksime tokią būseną, kad visoje mūsų medžiagoje egzistuos tik Aukščiausiojo forma.
Tačiau pakeliui į šią būseną vienos dalys gali su ja sutikti, o kitos negali, todėl susitraukia ir atsiskiria. Taip stumiamės į priekį: svarbiausia yra abipusis įsijungimas, o jis vyksta tik anuliuojant save prieš tuos, į kuriuos nori įsijungti.
Iš pokalbio su M. Laitmanu
Palikti atsiliepimą
Norite prisijungti prie diskusijos?Drąsiai galite pradėti!