Kai meilė kenkia

Klausimas: Kas yra besąlygiška meilė? Kaip ir kodėl ji kenkia tėvams ir vaikams?
Atsakymas: Absoliuti meilė vaikų neugdo. Vaikai turi suprasti, kad yra tam tikros sąlygos meilei pasireikšti.
O tėvai irgi turi jausti iš tėvų kokį nors davimą: teisingą – neteisingą, tinkamą – netinkamą, sau – nuo savęs ir pan. Kad tarp jų kiltų tinkami, abipusiai kontaktai. O ne taip, kad tiesiog myliu ir viskas.
Toks santykis gali būti su mažu vaiku, bet ne tarp suaugusių žmonių. Net ne tarp suaugusių, o kai vaikai jau ūgteli. Čia reikia tarpusavio santykių, grįstų trauka ir atstūmimu. Rimbas ir meduolis. Vaikai turi suprasti, kad taip galima, o taip negalima elgtis, kad yra atlygis ir bausmė.
Klausimas: Kitaip tariant, kai sakoma, kad vaikas auklėjamas su meile, augo su meile, ką tai pagal jus reiškia?
Atsakymas: Manding, vaikas auga meilėje, kai supranta, už ką jį giria ir už ką baudžia. Tai vadinama meile.
Klausimas: O kas yra absoliuti meilė?
Atsakymas: Absoliuti meilė reiškia, kad vaikas užaugs suluošintas. Jis nemokės gyventi su kitais žmonėmis, jam pasaulyje bus labai sunku. Jį taip išlepins, kad jis bus niekam tikęs. Galiausiai jis neturės draugų, nieko artimo. Nežinau, ar jis galės sukurti šeimą.
Klausimas: Galite pasakyti, kodėl?
Atsakymas: Jis nejaučia, kad kam nors ką nors skolingas, tinkamai nesuvoks žmonių santykio su juo. Juk jam prisieis būti pasaulyje, kur jis susijęs su kitais žmonėmis gavimo davimo ryšiais, o tam pasiruošęs nebus.
Ir todėl tiesiog bus nelaimingas žmogus. Jį atstums, negalės su juo sąveikauti, jis negalės palaikyti ryšių su kitais. Jam bus labai sunku nesijausti unikaliu.
Klausimas: Koks ugdymas teisingas?
Atsakymas: Teisingas ugdymas – subalansuotas tėvų santykis su vaiku, grįstas dviem linijomis: bausmė ir atlygis, gailestingumas ir griežtumas.

iš pokalbio su M. Laitmanu