Entries by Jolita Jolita

Gamtos valdomi

Mūsų pasaulyje žmonės yra gyvūnai ta prasme, kad kaip gyvūnai, neturi valios laisvės. Aukštesnioji jėga (bendra gamta) valdo mus taip, kaip ir visą gyvūnų pasaulį, todėl praktiškai nieko nuo jų nesiskiriame. Dabar vis labiau tai atskleidžiami, tirdami genus, hormonus, psichologiją. Pavyzdžiui, matome, kokie panašūs dvynių, augusių toli vienas nuo kito, likimai: jų gyvenama aplinka, vaikai, […]

Ypatinga akimirka gyvenime

Klausimas: Sakote, kad kiekvieno žmogaus gyvenime yra akimirka, kai jam iš aukščiau duodama galimybė realizuoti savo individualumą, sielą, kitaip tariant, pasiekti aukštesniojo, amžino egzistavimo. Kokia ta akimirka? Atsakymas: Kiekvieno žmogaus gyvenime yra akimirka, kai jis jaučia turįs rasti egzistavimo tikslą, sužinoti, kodėl gyvenąs. Beje, nebūtinai iš blogos būsenos. Žmogus tiesiog jaučia, kad privalo rasti save, […]

Mintys – visa persmelkianti pasaulio jėga

Klausimas: Kodėl šiandien atsiskleidžia toks paradoksas: viena vertus, pasaulis globalus, kita vertus, nepaisant to, kad visi šaukia apie globalias ekonomikos, ekologijos ir pan. problemas žmogui tai neįdomu? Jį domina tik jis pats, ir kas su juo nutiks. Atsakymas: Nejau mažas žmogus gali apimti visą globalų pasaulį? Kaip žmogus gali jį pajausti? Tai dar sykį įrodo, […]

Ką galime duoti Kūrėjui?

Klausimas: Kūrėjas mums duoda viską, o ką galime duoti Jam? Atsakymas: Kūrėjas mums duoda viską, kad ištaisytų mus pagal mūsų norą. Jei galime Jo prašyti, vadinasi esame pasirengę keistis. Pagal tai Jis šviečia mums davimo, meilės Šviesa ir keičia mus. Viena, ką galime duoti Kūrėjui, – pakelti MAN, kitaip tariant, pakelti mūsų norą būti vis […]

Išsitaisymo indikatorius

Klausimas: Kaip galima žinoti, kad ką nors ištaisėme? Iš kur jautimas, protas? Ar tai išmatuojama? Atsakymas: Kol kas dar nežinome, kaip išmatuoti paslėptį ar atskleidimą. Mūsų pojūčiai paruošiamieji. Jie dar neturi tų jėgų, aukštumos, kurias apibrėšime kaip davimą ir gavimą. Dar neįstengiame to atlikti. Viskas priklauso nuo mūsų tarpusavio darbo intensyvumo. Iš esmės, turime sustiprinti […]

Jokių praradimų, tik įgijimas

Klausimas: Jei visuomenėje pasieksime tarpusavio laidavimą ir savybėmis prilygsime Kūrėjui, ar neprarasime kaip individai laisvės? Atsakymas: Nieko neprarasime, nes pakeliui įsitikinsime, kad esame absoliučiai nelaisvi, mums komanduoja egoizmas, neklausdamas mūsų apie nieką ir versdamas veikti taip, kaip jis tuo metu panorės. Bet jei pastebėsime, kad jis mus valdo, ir pakilsime virš jo, tai įstengsime valdyti jį ir taip valdysime […]

Sudie, stebuklų šalie

Ne, negrįšime į normalų gyvenimą. Geriausiu atveju jį pradėsime. Anksti švęsti pergalę. Virusas neatsitraukė. Skubėdami išsilaisvinti iš „kalėjimo“, rizikuojame patekti į spąstus. Juk ši krizė turi vektorių, epidemija ne šiaip suduoda mums smūgį – ji nukreipia žmoniją. Bandymas prasibrauti atgal – prieš srovę, nepaisant vystymosi tendencijų – mums brangiai atsieis. Kur kas brangiau, nei saviizoliacija. […]

Rekonstruojant pasaulį

Klausimas: Viešoji nuomonė išmokė žmones gyventi pagal nesibaigiančio vartojimo principus, neva tai ir yra civilizacijos viršūnė. Kaip dabar nesuklysti, kuriant naujus santykius visuomenėje? Atsakymas: Pandemija yra tik pradžia, pirmasis nedidelis smūgis. Net ne smūgis, o lengvas paspaudimas, kad mus šiek tiek išjudintų. Bet vis tiek koronavirusas mus pertvarkys baisiausiu būdu: išvysime sugriuvusį pasaulį, kurio nebegalime kontroliuoti senaisiais […]

Mintys – visa persmelkianti pasaulio jėga

Klausimas: Kodėl šiandien atsiskleidžia toks paradoksas: viena vertus, pasaulis globalus, kita vertus, nepaisant to, kad visi šaukia apie globalias ekonomikos, ekologijos ir pan. problemas žmogui tai neįdomu? Jį domina tik jis pats, ir kas su juo nutiks. Atsakymas: Nejau mažas žmogus gali apimti visą globalų pasaulį? Kaip žmogus gali jį pajausti? Tai dar sykį įrodo, […]

Jei nepakenčiu seminarų

Klausimas. Kuo paaiškinti tai, kad nepakenčiu seminarų, man nepatinka toks bendravimo, mokymosi būdas? Atsakymas. Puikiai jus suprantu. Tęskite, kiek galite, ir pamažu viskas ateis. Yra žmonių, kuriems itin sunku sėdėti seminaruose, sunku suartėti su kitais. Reikia metų ar net dešimtmečių, kol žmogus supranta, kodėl seminarai būtini. Ir vis tiek kaskart ateiti į juos jam bus sunku. Aš […]