Besivienijančios grupės tikslas
Klausimas: Komanda – tai visuomenės nariai kurią vienija vienas tikslas, tos pačios užduotys.
Žmonės buria sporto komandas, kad laimėtų varžybas; verslo komandas, kad uždirbtų pinigų; dvasines komandas, kad stiprintų tikėjimą. Komandų, kurios dirba, kad susivienytų, tikslas ir priemonės sutampa. Kaip taip gali būti?
Atsakymas: Jei kursime komandą, kurios tikslas – susivienyti, kyla klausimas: vienybė yra tikslas ar tik priemonė šiam tikslui pasiekti?
Akivaizdu, kad vienijimasis pats savaime nėra tikslas. Kuriant komandas visada sprendžiama kokia nors užduotis, kuriai būtina vienybė. Todėl mūsų atveju irgi būtina nustatyti tą tikslą.
Norime vienybės, kad joje pajaustume kitą žmonijos egzistavimo lygmenį. Žmonės pajaus, kad vienybėje slypi ypatingas panašumo į integralią gamtą principas.
Jei žmonės susivienys, sieks vieno tikslo, bus dėl to pasirengę aukoti asmeninius egoistinius tikslus, tai tokiu atveju pakils aukščiau savęs, virš savo egoizmo ir ims jausti kitą gamtos lygmenį – integralų, globalų, vieningą.
Iš esmės tai ir yra mūsų vystymosi prasmė, grupės kūrimo prasmė. Ši grupė tirs galimybes, kaip vienytis, kaip pasiekti būseną, kurioje visi visuomenės nariai jausis it viena bendra visuma.
Klausimas: Ar galime sakyti, kad tikslas yra geras, darnus gyvenimas šeimoje, visuomenėje? Juk žmogui sunku suprasti, koks tas naujas lygmuo.
Atsakymas: Žinoma, nes tai visiems yra suprantamiau ir artimiau. Kitaip tariant, tikslas yra bendravimo įgūdžiai. Jei žmogus išmoks tinkamai bendrauti su kitais žmonėmis, jam bus gera gyventi.

Iš pokalbio su M.Laitmanu

Tyrimas: Psichologai patvirtino liaudies išmintį: šypsena padeda įveikti sunkumus, – ir net nenuoširdi grimasa panaikins įtampą.
Liaudies išmintis pataria šypsotis, esant bet kokiems nemalonumams. Bet ar iš tikrųjų šypsena gali išsklaidyti blogą nuotaiką ir įveikti stresą?
Tyrimai parodė, kad šypsena gerina fizinę būklę: tie, kurie nuoširdžiai šypsojosi, kentė nuo streso mažiau nei tie, kurie šypsojosi standartine šypsena.
Kitaip tariant, šypsenos grimasa iš tikrųjų padeda susidoroti su sunkumais. Taigi, šypsokitės, kaip įmanoma dažniau, net jei nejaučiate džiaugsmo. Tiesiog pasistenkite pakeisti mimiką ir pasijausite laimingesni.
Komentaras: Tokie veiksmai taip pat sukelia Aukštesniąją ištaisančiąją jėgą – O“M,  kaip ir tuo atveju, kai trokštame priartėti prie dvasinių būsenų, kuriose nesame, savo mechaninėmis pastangomis, – kai norime supanašėti su jomis, sužadiname šias trokštamas būsenas, kad jos pradėtų mus veikti. Principas tas pats – todėl ir veikia. Mes juk esame toje pačioje Begalybės pasaulio jėgų sistemoje, ir jei tampame panašesni į aukštesniąją pakopą – šia dalimi ką nors iš jos gauname.

iš Pokalbio su M. Laitmanu

Klausimas: Ar pasaulis jau pasirengęs permąstyti žmonijos vaidmenį ir esmę?
Atsakymas: Ne, nepasirengęs. Tai gali būti tik tada, kai visi turės aiškų, glaustą ateities vaizdą, kur esame pusiausvyroje su gamta, todėl mums negresia nei virusai, nei ozono sluoksnio mažėjimas, nei užsikrėtimas užterštu vandeniu, nei kitos nelaimės.
Privalome žmonėms paaiškinti jų misiją: iš savęs sukurti tinkamą globalią sistemą, aukščiau bet kokių vyriausybių. Jei žmonija panorės – tada taip ir bus. Tam nereikia jokių revoliucijų ir karų. Neprašome imtis nieko panašaus.
Kviečiame žmones suprasti, kad jie turi būti viena sistema. Kai jie supras, gyveną prieštaroje su gamta, tada viskas pasikeis. Tai ateina iš Kūrėjo, o ne iš valdovų. Tiesiog mums reikia labai smarkiai panorėti pasikeisti.
Baal Sulamas savo straipsnyje „Taika pasaulyje“ rašo: „Visas sunkumas – būtinybė pakeisti mūsų prigimtį iš noro gauti savo labui į norą duoti artimui, nes vienas prieštarauja kitam.
Iš pirmo žvilgsnio sumanymas atrodo fantastiškas, nes reikia pakeisti žmogaus prigimtį. Bet jeigu išsiaiškinsime, suprasime, kad visi prieštaravimai tarp noro gauti sau ir davimo artimui yra ne kas kita, kaip psichologinė kliūtis. Mat praktiškai savo Privalome žmonėms paaiškinti jų misiją: iš savęs sukurti tinkamą globalią sistemą, aukščiau bet kokių vyriausybių, negaudami jokios naudos sau.“
Šias žinias turime skleisti vis plačiau, kad jos įsiskverbtu, įsigertų į visus žmonijos visuomenės lygmenis. Ir tada pamažu tai pradės veikti. Iš pasąmonės pakils į sąmoningumą ir taps bendravimo bei žmonių planų objektu.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

Klausimas. Baal Sulamas rašė, kad kritika – minčių srityje garantuoją sėkmę ir raidą. Kodėl per seminarus, priešingai, draudžiama kritikuoti, ginčytis, leistis į asmeninius dialogus?
Atsakymas. Baal Sulamas sakė tai apie visiškai skirtingus dalykus. Jis rašė, kad kritinis požiūris visuomenėje, visuose visuomeniniuose santykiuose ir sferose yra būtinas norint vystytis. Ir tai natūralu. Suprantama, tai visiškai racionalus požiūris.
Tačiau grupėje turime pakilti virš asmeninių santykių aiškinimosi, nemalonumų ir tarpusavyje jaučiamo atstūmimo. Tad ten negali būti jokios kritikos. Tik tarpusavyje vienytis, kol paaiškės, kad myli visus.
Juk savo vaikus myli, kad ir kokie jie būtų. Net jeigu tavo vaikas chuliganas, bet kai šitai sako kaimynas, imi jį ginti, nors supranti, kad kaimynas teisus. Taip ir čia.

Iš pokalbio su M.Laitmanu

Pirmiausia reikėtų suprasti ypatingą situaciją, kurioje atsidūrėme. Iš kabalos mokslo žinome, kad kai kurie veiksmai realizuojami iš viršaus, o kiti turi kilti iš apačios, iš kūrinių pusės – kitaip jie nebus kūriniais.
Neįmanoma pagimdžius vaiką su juo elgtis taip, tarsi jis vis dar būtų motinos įsčiose. Jis išėjo į išorę, kad taptų savarankiškesnis, kad atskleistų save, savo veiksmus, norus, savybes, kad atsiskleistų kaip žmogus.
Dvasinis vystymasis vyksta taip pat. Kuriant dvasinius pasaulius, veiksmai atliekami iš viršaus, ir jie visi, įskaitant indo sudužimą, nukreipti į tai, kad kūrinys apačioje iš tamsos, iš paruošiamųjų etapų, priešingų tobuliems, tikrintų, lygintų savo būsenas su tobulomis ir laisvai rinktųsi.
Mums dar reikia išsiaiškinti, koks pasirinkimas laisvas, kokia tai situacija, kokiais atvejais kūrinys analizuoja ir teikia pirmenybę savajam egoizmui. Tai nepaprasti dalykai, susiję su įvairiais reiškiniais, pjūviais, suvokimo detalėmis, koordinačių ašimis ir t. t.
Iš esmės, egzistuoja du požiūriai. Pirmasis realizuojamas iš viršaus, idant aprūpintų žmogų tuo, kas būtina: dvasiniai pasauliai ir parcufai, taip pat šiuo pasauliu su viskuo, kas jame yra. Antrasis požiūris realizuojamas iš apačios, kai žmogus yra stumiamas vystytis, kol po tūkstantmetės evoliucijos ir raidos kaip socialinė būtybė, jis pasiekia posūkio tašką, kuris kabaloje pažymėtas 1995 metais. Ši data – kaip etapų sankirtos kelrodis, ženklas, kad nuo šiol žmogus privalo suprasti, kur esąs ir kas iš jo reikalaujama.
Juk jo realybė ne atsitiktinė, ir ne žmogus joje šeimininkas: egzistuoja sistema, kuriai jis turi prilygti. O tam reikia išstudijuoti, pažinti ją.
Iš viršaus realizuojamas procesas tęsėsi tūkstantmečius. Viskas, kas vyko iki šių dienų, buvo tik pasiruošimas, kurio nė neaptarinėjame. Mūsų užduotis – nuo dabar pradėti veikti sąmoningai: kelti MAN, t. y. prašymą ištaisyti, arba, kitaip tariant, kelti sfirą Daat į aukštesniąją pakopą ir pan.
Taigi, iš viršaus nustatytos tam tikros sąlygos, o mes iš savo pusės turime išjudinti teisingą norą tobulėti, reikalauti jėgų, analizės, mokymosi – visko. Juk nieko negalime pakelti į viršų, tik reikalavimą, bet jis turėtų būti nukreiptas į davimą, o apie tai liudija polinkis susivienyti su artimu. Tada aš neklystu ir iš tikrųjų veržiuosi davimo link. Man duotas „šis pasaulis“ – išorinis, menamas paveikslas. Tačiau be jo man daugiau nieko ir nereikia. Jeigu pasitelkęs įsivaizduojamą realybę galiu pasirinkti teisingą kryptį į tikrą pasaulį, esantį kitoje šios iliuzijos pusėje, – tuo geriau. Tegu migla išsisklaido vėliau, svarbiausia, kad jau dabar braudamasis per ją laikausi teisingos krypties tikslo link.

Iš pokalbio su M.Laitmanu

Komentaras: Vienas iš dvasiniam vystymuisi priskiriamų jausmų yra puikybė. Savivertės, savigarbos jausmas, pasitenkinimas įsisąmoninus pasiektas sėkmes, pranašumas kieno nors atžvilgiu.
Rašote, kadPuikybė – tai savimeilė. O meilė sau kur kas žemiau nei puikybė. Tai aukščiausia egoizmo apraiška. Ji mus nutolina nuo vienybės tikslo.
Atsakymas: Esmė ta, kad puikybė uždengia mums akis ir ausis. Ji tiesiog užkiša žmogų, jis negali nieko suvokti, nejaučia kitų. Tokiu atveju jis negali nieko savyje pakeisti.
Klausimas: Meilė sau – irgi puikybė?
Atsakymas: Puikybė – tai savimeilė. O meilė sau kur kas žemiau nei puikybė.
Klausimas: Kaip įveikti puikybę? Ar yra kokia nors metodika?
Atsakymas: Ne. Tai ateina pamažu, kai jauti visiškai esąs gamtos rankose.
Komentaras: Kita vetus, yra teigiama puikybė, kai sakoma, kad žmogus turi didžiuotis priklausąs kokiam nors ratui, pavyzdžiui, mokslininkų.
Atsakymas: Tai didžiavimasis tuo, kad priklausam kam nors. O didžiavimasis keliu, tikslu – tai didžiavimasis tuo, kad priklausai tam keliui.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

Komentaras: Pandemijos metu atlikome tyrimus ir pamatėme, kad valstybės, kurioms vadovauja moterys, sėkmingiau kovoja su pandemija nei tos, kurioms vadovauja vyrai.
Atsakymas: Apie tai kalbu visą laiką. Vyrai – vykdytojai. O moteris prisiima visą atsakomybę.
Kaip namuose viskam vadovauja moteris, taip ir visas mūsų pasaulis yra mūsų namai. Todėl majordomu turi būti moteris.
Komentaras: Stanfordo universiteto psichologai teigia, kad moteris politikė turi priklausyti chameleono tipui, sumaniai derinti vyriškas ir moteriškas politines savybes.
Atsakymas: Ji tai turi. Pažvelkite, kaip moteris vadovauja namie, kokia yra tvarka. Palik vyrą vieną savaitei, paskui ji mėnesį tvarkys butą. Tai juk visiems aišku.
Klausimas: Kitaip tariant, jums nėra naujiena, kad šalį valdo moteris?
Atsakymas: Man tai yra faktas! Tai mums duota gamtos. Namai yra vadinami moters, o ne vyro vardu.
Tad reikia padaryti, kad moterys valdytų valstybes, o vyrai vykdytų įpareigojimus.
Trumpai tariant, reikalinga stipri, patikima, gera, protinga, išmintinga moters ranka. Štai ir viskas. Nieko daugiau pasauliui nereikia.
O mes eisime žvejoti ir žaisime domino. 🙂
Klausimas: Ar moteris sustabdys karus ir neapykantą?
Atsakymas: Žinoma. Ir vidinius, ir valstybinius, ir tarpvalstybinius karus.
Tai yra mūsų virsmo laikas. Žengiame į visai kitą epochą, kurioje moteris gali vadovauti. Matome, kaip keičiasi pasaulis. Reikia suteikti moteriai galimybę vadovauti.
Ir šitai labai gerai! Kuo mažiau vyrai lenda su savo išmone, vaikiškais žaidimais, tuo geriau.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

Šiandien dėl epidemijos Kūrėjas duoda mums ypatingą galimybę kreiptis į Jį. Norime suteikti Jam malonumą, leisdami Jam įsivilkti į mus, užpildyti ir daryti su mumis viską, ką Jis nori. Mes pasiruošę viskam.
Pirmas veiksmas yra padaryti save embrionu. Embrionas motinos vandenyse visiškai save anuliuoja, nieko pats nesprendžia, o viską iki pačios mažiausios smulkmenos atiduoda aukštesnės pakopos valdžiai. Tai pirmasis veiksmas, kurį dabar turime atlikti visi: kartu kreiptis į Kūrėją ir anuliuoti save.
Tam Kūrėjas ir siunčia mums koronavirusą ir organizuoja visą šią būseną, kad padėtų mums atlikti šį veiksmą: kreiptis į Jį ir paprašyti ištaisymo, t. y. mūsų vienybės. Kūrėjas jau paruošė mums viską, ko reikia, susijungimui.
Ir jeigu dabar kreipsimės į Jį, staiga pajausime, kaip visas mūsų pasaulis ims keistis. Pasikeis materialinė tikrovė, socialinės ir vyriausybinės sistemos, santykiai tarp žmonių. Pasijausime esą kitos būsenos, tarsi kitame pasaulyje: tapsime jautresni vieni kitiems, artimesni, suprasime, kad priklausome vienai sistemai ir negalime daryti visko, ką sumąstysime.
Kūrėjas ėmėsi tvarkyti mūsų gyvenimą pasitelkęs virusą. Jau nebegalime daryti to, ko norisi, visi paklusome ir esame pasirengę atlikti viską, kas būtina.
Tad būtina kreiptis į Kūrėją su prašymu tęsti ištaisymus, užmegzti ryšį tarp mūsų, kad Jis galėtų įsivilkti į mūsų gerus santykius ir atsiskleisti visai žmonijai. Ir tada, žinoma, mums garantuota laiminga ateitis ir geras gyvenimas. Dabar pats metas veikti!

Iš pokalbio su M.Laitmanu

Klausimas: Galbūt visos sielos yra vienas organizmas. Bet kaip galima pasakyti apie visą žmoniją, kad tai yra vienas organizmas? Kas yra šis organizmas? Kaip jis sujungtas?
Atsakymas: Mes nekalbame apie fizinius kūnus. Kalbame apie vidinę kūrinio esmę, apie tai, kur link jis juda, kokį tikslą turi, kokie motyvai jame veikia, o jie egzistuoja visuose lygmenyse.
Negyvasis, augalinis, gyvūninis, žmogiškasis gamtos lygmenys turi savo vidinę jėgą, vektorių. Viskas priklauso nuo to, į ką šis vektorius yra nukreiptas, net jei mes nesuprantame, kad jį turi ir mažiausia smiltelė, ir didžiausia, atokiausia Visatos dalis.
Negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamtos dalys yra pavaldžios žmogaus lygmeniui. Jei tinkamai sąveikautume tarpusavyje, staiga pastebėtume, kaip keičiasi visa gamta, visas kosmosas, objektai tampa draugiškesni vienas kitam. Pamatytume, kad ten nėra jokių sprogimų, kurie vyksta šiaip sau, nėra padalijimo ir atsitolinimo. Mes pamatytume visko, kas vyksta mumyse, viduje, išorėje, kosmose, juodosiose skylėse, prasmę.
Visa gamta yra ne tik materija, bet ir mintis. Ir ši mintis skirtinguose lygmenyse siekia tobulumo ir įsikūnijimo. Būtent tai kabala vadina kūrinijos užmanymu. Turime stengtis, kad šis kūrinijos užmanymas būtų įgyvendintas, kad jis pasiektų savo vienintelę galutinę esmę, tipą, įsikūnytų.

2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų kalba

Iš pokalbio su M.Laitmanu

Klausimas. Yra daug Baal Sulamo muzikos vaizdo įrašų. Jis buvo muzikantas ar kompozitorius?
Atsakymas. Bet kuris kabalistas kažkuriuo savo dvasinio kūrybinio gyvenimo laikotarpiu rašė dainų tekstus ar muziką. Tai darė ir Baal Sulamas.
Jis kūrė muziką Karaliaus Dovydo psalmėms, kurios parašytos beveik prieš 3000 metų, Pirmosios ir Antrosios Šventyklos tekstams, parašytiems bemaž prieš 2000 metų.
Tačiau mes nežinome šios muzikos. Ji praktiškai nebuvo užrašinėjama. Kabalistiniuose tekstuose yra ženklų, nurodančių, kokia intonacija juos reikia skaityti, nes tai irgi turi reikšmę. Tačiau natų nėra, joms nesuteikdavo reikšmės, nes žmogus turėdavo kalbėti iš savęs.
Baal Sulamo gyvenime buvo laikotarpis, tiesa, labai trumpas, kai jis parašė daug melodijų. Tačiau kaip jis jas perdavė? Jis dainuodavo savo mokiniams, o jie įrašydavo tai į magnetofoną. Aš dar atsimenu senus magnetofonus, net ne su kasetėmis, o su milžiniškomis ritėmis. O šiandien jau nėra nei kasečių, nei magnetofonų.
Aš girdėjau šiuos įrašus. Jie buvo jau ganėtinai seni ir blogi, bet mes juos atnaujinome. Jūs galite susipažinti su šia muzika mūsų archyve, mūsų tinklalapyje.
Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų kalba

Iš pokalbio su M. Laitmanu