Klausimas: Šiandien į karą įpinamas dirbtinis intelektas. Sunaikinti žmogų iš karinio drono, kuris valdomas per atstumą gerokai paprasčiau nei kautis kardais, kai asmeniškai tenka nužudyti žmogų ir matyti jo kančias. O nūnai paspaudi mygtuką ir net nematai tų žmonių. Manote, kad tai gali padidinti aukų skaičių?
Atsakymas: Visa tai vyksta visiškai neįtikėtinai ir nevaržomai. Bet tai apskaičiuota kaip atitikimas tarp teigiamos ir neigiamos jėgos, kaip jų vidurio linija.
Kai žmonės supras, kad turi subalansuoti savyje visas neigiamas ir teigiamas jėgas, emocijas, akstinus, tuomet ši vidurio linija ims vyrauti.
Galiausiai žmonės ims siekti tiesos, pusiausvyros, abipusės pagalbos, abipusės įtakos, ir pasieksime vidurio liniją.

Iš pokalbio su M.Laitmanu

Klausimas: Kas yra karas dvasiniame pasaulyje? Ar karas yra natūrali žmogaus būsena?
Atsakymas: Karas – tai pati natūraliausia būsena, iki pat galutinio išsitaisymo. Juk pasaulis susideda iš dviejų priešingų jėgų: pliuso ir minuso, dienos ir nakties ir t. t. Pagal bet kokius požymius, bet kokiai savybei galime visuomet surasti priešingą jai, esančią antagonistiniame santykyje tarp jų.
Komentaras: Švietimo epochos filosofai T. Hobsas, Ž.Ž. Ruso kitaip žvelgė į žmoniją. Hobsas sakė, kad karas – tai žmogaus būsena, žmogus joje gimsta. O Ruso manė, kad tai tėra aplinkybių ir aplinkos išvestinė, o pats žmogus – geras.
Atsakymas: Visa gamta susideda iš dviejų priešingų jėgų, kurios viena kitos atžvilgiu palaiko tam tikrą pusiausvyrą. Ši pusiausvyra nuolatos pažeidžiama ir vėl iš dalies atstatoma. Tai ir yra gyvenimas.
Milijonus metų neigiama ir teigiama jėgos viena paskui kitą vyravo viena kitos atžvilgiu, kol pasiekė pusiausvyrą ir susidarė Žemės planeta.
Išeitų, kad karas – visiškai natūrali būsena, o taika – ne. Nėra taikos pasaulyje. Ji galima, jei pasieksime ją tinkamai subalansuodami dvi priešingas jėgas.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

Klausimas: Kokios veiklos turi imtis žmogus, kad gamta nekoreguotų mūsų žiauriais metodais?
Atsakymas: Tegu žmogus koreguoja save. Koreguoti – reiškia judėti prie abipusės pagalbos, tarpusavio supratimo.
Žmogus žmogui – draugas, pagalbininkas, užjaučiantis asmuo. Svarbiausia – geras ryšys tarp žmonių! O savo neigiamais santykiais išaukiame gamtoje nuolatinius išsiveržimus.
Klausimas: Visuose šaltiniuose rašoma tik apie dvasines žmogaus būsenas. Ką reiškia „vulkano išsiveržimas“ dvasiniu požiūriu?
Atsakymas: Tai veržlus judėjimas į pusiausvyrą, kai kyla didžiulis spaudimas. Tai pasireiškia ir išorėje.
Tačiau galime visą gamtą paversti nuostabia, be jokių ekologinių ir kitokių problemų, su kuriomis susiduriame.
Viskas priklauso tik nuo mūsų tarpusavio santykių. Todėl tikiuosi, kad žmonija, vis dėlto dar pakentės šiek tiek, tačiau paskui ims klausyti, ką sako kabala.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

Neįmanoma įsivaizduoti, kaip aukštesnioji jėga nori, laukia mūsų reakcijos, siekio, kad judėtume jos pasitikti iš apačios. Nėra žodžių tam perteikti. Šis ilgesys neišmatuojamas: jis ne 620 ar 600 000 kartų didesnis už žmogaus, jis begalinis.
Kai žmogus atskleidžia, kokios didelės jėgos veikia dvasiniame pasaulyje ir kaip Kūrėjas nori jo milijonus, milijardus kartų daugiau nei jis gali įsivaizduoti, o juolab Jo siekti, jį degina gėda jaučiant savo niekingumą.
Būtent dėl to Kūrėjas slepia save, ir ne dėl kokios kitos priežasties, kad galėtume kaip nors egzistuoti. Juk jeigu Jis atsikleistų, negalėtume netgi pajudėti iš gėdos, jausdami savo priešingumą ir nutolimą nuo Kūrėjo.
Todėl labai lėtai, po truputį atsiskleidžia kūriniams Kūrėjo meilės jėga ir Jo ištikimas rūpestis mumis, didžiulis Jo polinkis į mus. Mums reikia kaip nors pasistengti tai įsivaizduoti, juk mes, Bnei Baruch, nusipelnėme būti ypatingais, išrinktais Kūrėjo vaikais, kuriuos Jis myli ir artina prie Savęs. Iš visų kada nors gyvenusių šio pasaulio gyventojų mes Jam esame mylimiausi sūnūs.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

Klausimas: Psichologai visoms problemoms turi vieną bendrą dalyką – gryna muzika, be žodžių. Nuo streso, nuo skausmo, nuo depresijos – muzika. Ką turi muzika, kad ji gydo, tyrina, pakelia?
Atsakymas: Muzika veikia klausą. Tai jausmingiausia, kas yra žmoguje. Ne uoslė, ne lytėjimas, ne skonis, o būtent klausa. Kai tinkamai suderinta harmonija, ji praktiškai iš karto tave veikia. Keletas taktų ir žmogus jau joje.
Muzika gali pakelti, užliūliuoti, gydyti. Bet visa tai tokios menkos, silpnos, žemiškos priemonės.
Nereikia tuo susivilioti, nes esmė ta, kad tai priklauso nuo žmogaus pasirengimo, nuo jo išprusimo. Jis turi suprasti muziką. Papuasai Bacho nesupras. O klasikai nesupras šiuolaikinės muzikos.
Tačiau nesvarbu, kokia muzika, ji vis tiek lydi žmoniją per visą istoriją, nes ji Binos lygmenyje, o tai klausa.
Muzika daro itin didelį poveikį.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

Klausimas: Kaip užpildome erdvę tarp mūsų ir Kūrėjo?
Atsakymas: Labai paprastai. Siekiame padėti vieni kitiems suartėti, susivienyti ir taip darome poveikį, kad Kūrėjas būtų tarp mūsų.
Jis niekur nėjo ir niekur nesislėpė. Tai mes savo egoizmu, tarpusavio atstūmimu slėpėme Jį nuo savęs. O dabar, kai stengiamės suartėti ir taip pamažu, priklausomai nuo mūsų pastangų suprasti, pajausti, padėti vieni kitiems, tai tiek atskleidžiame Kūrėją, kuris visąlaik tarp mūsų.
Tik Jis tarsi slėpėsi, buvo tremtyje. O dabar Jį išlaisviname iš tremties ir prašome, kad atsiskleistų.
Klausimas: Kaip galime paprašyti Kūrėjo užpildyti erdvę tarp mūsų, jei ši erdvė sukurta trūkstant intereso susivienyti?
Atsakymas: Ugdyti šį interesą vienybei. Kitaip nieko nepasieksite. Turite visąlaik jausti, kad tarp jūsų tuštuma, ir tą tuštumą turite įveikti, kol būsite viename nore, kuriame atsiskleis Kūrėjas.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

Komentaras: Jei žmogus egzistuoja bendroje sistemoje, atitinkamai tarp jos dalių turi būti ryšiai, sukurti pagal teisingą algoritmą.
Atsakymas: Vienintelis teisingas santykių algoritmas yra tada, kai kiekviena sistemos dalis egzistuoja tik kitoms dalims palaikyti, o pati gauna tiek, kiek reikia, kad būtent taip tinkamai veiktų.
Klausimas: Kaip šiame procese susijusios vyriška ir moteriška sistemos dalys, tiesiogine prasme vyras ir žmona?
Atsakymas: Vyras ir žmona turėtų sutelkti dėmesį į vienas kito palaikymą ir tai, ką jie sukuria.
Klausimas: Kaip moteris gali efektyviai palaikyti savo vyrą? Kaip turi pasireikšti šis palaikymas jos vystymosi, egzistavimo materialiame pasaulyje ir galbūt dvasinio tikslo požiūriu?
Atsakymas: Nemanau, kad yra didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų, vyro ir žmonos. Jie turi gyventi suprasdami savo egzistencijos prasmę. Ką turi suvokti? Kas svarbiausia jų gyvenime.
Jiems reikia nuolat prie to dirbti. Yra daugybė variantų. Bet jie privalo suvokti bendrą tikslą.

Iš pokalbio su M.Laitmanu

Klausimas: Sakoma, kad žmogus išnaudoja vos 5 % savo smegenų potencialo. Ar galima teigti, kad to pakanka individualiems gyvūniniams poreikiams patenkinti? O jei dirbsime visuomenei, atsivers ir kiti 95 %?
Atsakymas: Dirbti visuomenei – reiškia pakilti aukščiau savo egoizmo, prisiimti tuos tikslus, kurie yra naudingi visuomenei, jos galutiniam tikslui, kad ji taptų integrali, globali.
Kai visuomenė pakils aukščiau egoizmo ir dirbs tik altruistiškai, pradėsite naudoti gerokai daugiau nei 5 % savo potencialo.
Klausimas: Iš esmės, jei man vienam reikia išspręsti kokią nors mažą asmeninę problemą, pakanka minimalaus potencialo. Bet jeigu, sakykime, reikia išspręsti pandemijos problemą ir mokslininkų grupė bando sukurti vakciną nuo viruso, kartu jie gali prisijungti prie globalaus proto ir išspręsti šį klausimą?
Atsakymas: Ne. Nemanau, kad tai įmanoma, nes jie – egoistai ir kiekvienas dirba dėl savęs. Tam jie turi pakilti aukščiau savęs, kitaip tariant, mylėti vienas kitą, įsijungti vienas į kitą.
Klausimas: Kaip vis dėlto pritaikyti savo potencialą, jei jis didelis, o naudojamės tik 5 %?
Atsakymas: Tam turime pakilti virš savo egoistinės prigimties, kurioje gimėme, ir įgyti kitą, altruistinę prigimtį – „pamilk artimą kaip save“. Tada galėsime susivienyti su kitais į vieną vieningą visumą, į vieną protą, į vieną norą. Visi vidiniai duomenys taps bendri ir kiekvienas dirbs dėl visų gėrio.

Iš pokalbio su M.Laitmanu

Klausimas: Kabalistiniuose šaltiniuose rašoma, kad surinkus draugėn žmonių malonumus per visą žmonijos istoriją, jų vis tiek nebūtų įmanoma palyginti su vienu dvasinio malonumo gramu. Ar taip yra iš tikrųjų?
Atsakymas: Taip ir yra. Esmė ta, kad niekas negali prilygti dvasinio pasaulio jėgai, gelmei, suvokimo detalėms, galimybėms sujungti priešingas savybes, būsenas, rasti, kaip jas sugretinti, suvienyti. Tik kabalos mokslas leidžia pajausti šią aukštesniąją harmoniją, kuri sudaryta iš absoliučiai priešingų savybių.
Aukštesnysis pasaulis atskleidžiamas gretinant maksimalias priešybes, kurios mūsų pasaulyje niekaip negali būti sujungtos ir netgi lyginamos.
Kiekvienas dvasinis reiškinys sudarytas iš dviejų priešingų būsenų, kurios mūsų pasaulio lygmenyje nejungiamos ir kurių neįmanoma kartu tyrinėti. Tiesiog mūsų žemiško proto, materialiu lygmeniu jos neturi galimybės būti kaip nors sujungtos, veikti viena kitą. Kokybiškai tai – visai kitokios būsenos.
Dvasinį pasaulį galime apibūdinti kaip skirtingų objektų ir reiškinių gretinimą.
Tai suteikia didžiulį malonumą, nes jauti harmoniją, kai viskas, ką gali įsivaizduoti net mūsų pasaulio lygmeniu kaip vienas kitą neigiančius ir išstumiančius daiktus, dvasiniame pasaulyje, priešingai, palaiko vienas kitą ir iš priešybių sukuria aukštesniąją harmoniją.
Klausimas: Kitaip tariant, jei materialiame pasaulyje dvi priešingos būsenos sukelia žmogui nusivylimą ir jis negali paaiškinti, kodėl taip vyksta, dvasiniame pasaulyje yra kitaip?
Atsakymas: Dvasiniame pasaulyje jie tampa dar labiau priešingesni, kritiškesni, priešiškesni vienas kitam. Ir tarp jų atsiranda visiškai naujas, šio mūsų pasaulio lygmenyje neišsprendžiamo neva konflikto sprendimas.
Tai ir sukuria naują erdvę, kurioje egzistuoja Aukštesnysis pasaulis.

iš pokalbio su M.Laitmanu

Grupė, dešimtukas yra aukščiau už bet kokį išminčių ar kabalistą, nes susiburia maži, siekiantys tikslo žmonės, kurie dar nesupranta, kur esą, ir nieko negali padaryti. Bet jie siekia vieno bendro tikslo ir susirinko draugėn.
Todėl jų susibūrimas pagal dvasinę konstrukciją aukščiau už vieno didaus kabalisto. Tai iš tikrųjų taip, nes savyje jie kuria Kūrėją. Jų būsena perspektyvesnė ir todėl Kūrėjas labiau užsiima jais.

Iš pokalbio su M. Laitmanu