Kodėl vieniems žmonėms pabunda taškas širdyje, o kitiems ne? Tam nėra paprasto atsakymo, mat būtina matyti visą sielų visumą, kitaip tariant, visų širdžių su visais taškais širdyje visumą.
Tik tuomet galėsime suprasti kiekvieno kelią ir kodėl vienas ateina prie to, o kitas ne, kodėl vyksta tokie pokyčiai žmogaus, žmonių grupės, žmonijos gyvenime.
Visa tai susiję su aukštesniuoju valdymu. Taip Kūrėjas artina visas sudužusias bendro noro, bendros širdies dalis ir pamažu veda prie vienybės ir taisymosi.
Taškas širdyje nuolatos susijęs su Kūrėju. Ir žmogaus užduotis – atskleisti tą tašką ir išvystyti tą ryšį tiek, kad jis virs kanalu, jungiančiu jį su Kūrėju.
O paskui žmogus pastebės, kad turi ne vieną kanalą, o tris, per juos gali palaikyti tarpusavio ryšį su Kūrėju, palaikyti su Juo dialogą, suprasti Jį ir jausti tiek, kad tampa neatskiriama Kūrėjo dalimi.
Todėl taškas širdyje toks svarbus. Žmogus gali pamažu ištaisyti visus kitus norus, kurie nuo pat pradžių sugadinti, ir per juos praplėsti savo ryšį su Kūrėju nuo vieno taško širdyje iki visos širdies. Taip jis vis labiau artėja prie Kūrėjo, kol visiškai prilygsta Jam, ir todėl vadinasi žmogumi, Adam, t. y. panašus (domė) į Kūrėją. Tai mūsų raidos tikslas ir kiekvienas turi jį pasiekti.
Kūrėjas sukūrė žmogų panašų į Save, ir paskui tyčia sudaužė, kad galėtume suprasti save iš priešybių kontrasto. Iš šių dviejų priešingų savybių: priešingos Kūrėjui ir panašios į Jį, gautos taisantis, galima suprasti visą aukštesniosios jėgos esmę, kuri ir vadinasi Kūrėju (Borė), kitaip sakant, „ateik ir pamatyk“ (bo u rė)
Juk artėjame prie Jo iš toli, priešinga forma ir pamažu prilygstame jam, tampame tokie pat geri ir nešantys gėrį kaip Jis.
Mano širdis – tai visų mano norų, minčių, lūkesčių centras. Ir jeigu ištaisau jį į meilę artimui, tai dėl to imu jaustis esąs panašus į aukščiausią jėgą.
Taškas širdyje neturi jokio pločio, gelmės, aukščio, jokių matmenų. Tai tėra vienas ryšio su Kūrėju taškas. Bet jei norime likti tik tame taške dėl ryšio su Kūrėju, tai pamažu imame atskleisti per šį požiūrį visą Kūrėjo esmę.
Pastebime, kad iš tiesų esame Kūrėjo meilės, jo jausmų ir veiksmų mūsų atžvilgiu vandenyne. Tik mums Jis viską sukūrė ir daro. Ir visa tai ateina mums per tą tašką, neturintį jokių matmenų – vieną ryšio tašką it adatos smaigalys.
Jei norime tokio ryšio su Kūrėju ir ne daugiau, tai per šį adatos smaigalį mums atsiskleidžia didžiulė aukštesniosios Šviesos, išminties, pojūčių, supratimo, vienybės tėkmė, kuri paverčia mus į neišsenkantį šaltinį.

Iš pokalbio su M.Laitmanu

Esame Purimo šventės centre, kovos tarp gėrio jėgos ir blogio jėgos (Kūrėjo ir Amano) centre. Ir mes lemiame kovos baigtį, nes vadinamės „Israel“, kitaip tariant, „siekiantys Kūrėjo“.
Ir Mordechajo, gėrio jėgos, ir Amano, blogio jėgos, šaknis yra Kūrėjas. Ir todėl „Megilat Ester“ sakoma, kad Šušan miestas buvo pasimetęs ir nežinojo, kur tiesa, ko nori Kūrėjas.
Juk Kūrėjas leidžia valdyti Amanui, blogio jėgai. Visas mūsų pasaulis išjudimas egoistinių jėgų. O gal Kūrėjas nori, kad nieko nepaisydami siektume meilės ir vienybės jėgos? Tačiau matome, kokia silpna gėrio jėga – Mordechai, kuris sėdi miesto vartuose. O Amanas tuo metu arti Karaliaus ir valdo visą karalystę.
Todėl Purimo istorija vadinama „Megilat Ester“, kitaip sakant, „paslėpties atskleidimas“. Ir tai tikslingai sukurta taip, kad sukurtų mums valios laisvę, leistų patiems nuspręsti, su kuo norime eiti, kieno tiesa: vienybės jėgos ar atsiskyrimo.
Ir nors visas mūsų gyvenimas paklūsta atsiskyrimo jėgai, priverčiančiai visus padalyti viską į tavo ir mano – bet tikroji pergalė ne pavergiant vienas kitą, o tarpusavyje papildant, padedant. Nė vienas nesistengia laimėti, priešingai, kiekvienas siekia nusileisti kitam, veikia prieš egoizmą. Ir būtent taip laimima.
Dar išvysime, kaip šiandien pasaulyje vykstančiuose konfliktuose laimi būtent tylioji jėga, kuri palenkia save, o ne ta, kuri kovoja, mėgindama pavergti kitus.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

Klausimas: Šiandien į karą įpinamas dirbtinis intelektas. Sunaikinti žmogų iš karinio drono, kuris valdomas per atstumą gerokai paprasčiau nei kautis kardais, kai asmeniškai tenka nužudyti žmogų ir matyti jo kančias. O nūnai paspaudi mygtuką ir net nematai tų žmonių. Manote, kad tai gali padidinti aukų skaičių?
Atsakymas: Visa tai vyksta visiškai neįtikėtinai ir nevaržomai. Bet tai apskaičiuota kaip atitikimas tarp teigiamos ir neigiamos jėgos, kaip jų vidurio linija.
Kai žmonės supras, kad turi subalansuoti savyje visas neigiamas ir teigiamas jėgas, emocijas, akstinus, tuomet ši vidurio linija ims vyrauti.
Galiausiai žmonės ims siekti tiesos, pusiausvyros, abipusės pagalbos, abipusės įtakos, ir pasieksime vidurio liniją.

Iš pokalbio su M.Laitmanu

Klausimas: Kas yra karas dvasiniame pasaulyje? Ar karas yra natūrali žmogaus būsena?
Atsakymas: Karas – tai pati natūraliausia būsena, iki pat galutinio išsitaisymo. Juk pasaulis susideda iš dviejų priešingų jėgų: pliuso ir minuso, dienos ir nakties ir t. t. Pagal bet kokius požymius, bet kokiai savybei galime visuomet surasti priešingą jai, esančią antagonistiniame santykyje tarp jų.
Komentaras: Švietimo epochos filosofai T. Hobsas, Ž.Ž. Ruso kitaip žvelgė į žmoniją. Hobsas sakė, kad karas – tai žmogaus būsena, žmogus joje gimsta. O Ruso manė, kad tai tėra aplinkybių ir aplinkos išvestinė, o pats žmogus – geras.
Atsakymas: Visa gamta susideda iš dviejų priešingų jėgų, kurios viena kitos atžvilgiu palaiko tam tikrą pusiausvyrą. Ši pusiausvyra nuolatos pažeidžiama ir vėl iš dalies atstatoma. Tai ir yra gyvenimas.
Milijonus metų neigiama ir teigiama jėgos viena paskui kitą vyravo viena kitos atžvilgiu, kol pasiekė pusiausvyrą ir susidarė Žemės planeta.
Išeitų, kad karas – visiškai natūrali būsena, o taika – ne. Nėra taikos pasaulyje. Ji galima, jei pasieksime ją tinkamai subalansuodami dvi priešingas jėgas.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

Klausimas: Kokios veiklos turi imtis žmogus, kad gamta nekoreguotų mūsų žiauriais metodais?
Atsakymas: Tegu žmogus koreguoja save. Koreguoti – reiškia judėti prie abipusės pagalbos, tarpusavio supratimo.
Žmogus žmogui – draugas, pagalbininkas, užjaučiantis asmuo. Svarbiausia – geras ryšys tarp žmonių! O savo neigiamais santykiais išaukiame gamtoje nuolatinius išsiveržimus.
Klausimas: Visuose šaltiniuose rašoma tik apie dvasines žmogaus būsenas. Ką reiškia „vulkano išsiveržimas“ dvasiniu požiūriu?
Atsakymas: Tai veržlus judėjimas į pusiausvyrą, kai kyla didžiulis spaudimas. Tai pasireiškia ir išorėje.
Tačiau galime visą gamtą paversti nuostabia, be jokių ekologinių ir kitokių problemų, su kuriomis susiduriame.
Viskas priklauso tik nuo mūsų tarpusavio santykių. Todėl tikiuosi, kad žmonija, vis dėlto dar pakentės šiek tiek, tačiau paskui ims klausyti, ką sako kabala.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

Neįmanoma įsivaizduoti, kaip aukštesnioji jėga nori, laukia mūsų reakcijos, siekio, kad judėtume jos pasitikti iš apačios. Nėra žodžių tam perteikti. Šis ilgesys neišmatuojamas: jis ne 620 ar 600 000 kartų didesnis už žmogaus, jis begalinis.
Kai žmogus atskleidžia, kokios didelės jėgos veikia dvasiniame pasaulyje ir kaip Kūrėjas nori jo milijonus, milijardus kartų daugiau nei jis gali įsivaizduoti, o juolab Jo siekti, jį degina gėda jaučiant savo niekingumą.
Būtent dėl to Kūrėjas slepia save, ir ne dėl kokios kitos priežasties, kad galėtume kaip nors egzistuoti. Juk jeigu Jis atsikleistų, negalėtume netgi pajudėti iš gėdos, jausdami savo priešingumą ir nutolimą nuo Kūrėjo.
Todėl labai lėtai, po truputį atsiskleidžia kūriniams Kūrėjo meilės jėga ir Jo ištikimas rūpestis mumis, didžiulis Jo polinkis į mus. Mums reikia kaip nors pasistengti tai įsivaizduoti, juk mes, Bnei Baruch, nusipelnėme būti ypatingais, išrinktais Kūrėjo vaikais, kuriuos Jis myli ir artina prie Savęs. Iš visų kada nors gyvenusių šio pasaulio gyventojų mes Jam esame mylimiausi sūnūs.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

Klausimas: Psichologai visoms problemoms turi vieną bendrą dalyką – gryna muzika, be žodžių. Nuo streso, nuo skausmo, nuo depresijos – muzika. Ką turi muzika, kad ji gydo, tyrina, pakelia?
Atsakymas: Muzika veikia klausą. Tai jausmingiausia, kas yra žmoguje. Ne uoslė, ne lytėjimas, ne skonis, o būtent klausa. Kai tinkamai suderinta harmonija, ji praktiškai iš karto tave veikia. Keletas taktų ir žmogus jau joje.
Muzika gali pakelti, užliūliuoti, gydyti. Bet visa tai tokios menkos, silpnos, žemiškos priemonės.
Nereikia tuo susivilioti, nes esmė ta, kad tai priklauso nuo žmogaus pasirengimo, nuo jo išprusimo. Jis turi suprasti muziką. Papuasai Bacho nesupras. O klasikai nesupras šiuolaikinės muzikos.
Tačiau nesvarbu, kokia muzika, ji vis tiek lydi žmoniją per visą istoriją, nes ji Binos lygmenyje, o tai klausa.
Muzika daro itin didelį poveikį.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

Klausimas: Kaip užpildome erdvę tarp mūsų ir Kūrėjo?
Atsakymas: Labai paprastai. Siekiame padėti vieni kitiems suartėti, susivienyti ir taip darome poveikį, kad Kūrėjas būtų tarp mūsų.
Jis niekur nėjo ir niekur nesislėpė. Tai mes savo egoizmu, tarpusavio atstūmimu slėpėme Jį nuo savęs. O dabar, kai stengiamės suartėti ir taip pamažu, priklausomai nuo mūsų pastangų suprasti, pajausti, padėti vieni kitiems, tai tiek atskleidžiame Kūrėją, kuris visąlaik tarp mūsų.
Tik Jis tarsi slėpėsi, buvo tremtyje. O dabar Jį išlaisviname iš tremties ir prašome, kad atsiskleistų.
Klausimas: Kaip galime paprašyti Kūrėjo užpildyti erdvę tarp mūsų, jei ši erdvė sukurta trūkstant intereso susivienyti?
Atsakymas: Ugdyti šį interesą vienybei. Kitaip nieko nepasieksite. Turite visąlaik jausti, kad tarp jūsų tuštuma, ir tą tuštumą turite įveikti, kol būsite viename nore, kuriame atsiskleis Kūrėjas.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

Komentaras: Jei žmogus egzistuoja bendroje sistemoje, atitinkamai tarp jos dalių turi būti ryšiai, sukurti pagal teisingą algoritmą.
Atsakymas: Vienintelis teisingas santykių algoritmas yra tada, kai kiekviena sistemos dalis egzistuoja tik kitoms dalims palaikyti, o pati gauna tiek, kiek reikia, kad būtent taip tinkamai veiktų.
Klausimas: Kaip šiame procese susijusios vyriška ir moteriška sistemos dalys, tiesiogine prasme vyras ir žmona?
Atsakymas: Vyras ir žmona turėtų sutelkti dėmesį į vienas kito palaikymą ir tai, ką jie sukuria.
Klausimas: Kaip moteris gali efektyviai palaikyti savo vyrą? Kaip turi pasireikšti šis palaikymas jos vystymosi, egzistavimo materialiame pasaulyje ir galbūt dvasinio tikslo požiūriu?
Atsakymas: Nemanau, kad yra didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų, vyro ir žmonos. Jie turi gyventi suprasdami savo egzistencijos prasmę. Ką turi suvokti? Kas svarbiausia jų gyvenime.
Jiems reikia nuolat prie to dirbti. Yra daugybė variantų. Bet jie privalo suvokti bendrą tikslą.

Iš pokalbio su M.Laitmanu

Klausimas: Sakoma, kad žmogus išnaudoja vos 5 % savo smegenų potencialo. Ar galima teigti, kad to pakanka individualiems gyvūniniams poreikiams patenkinti? O jei dirbsime visuomenei, atsivers ir kiti 95 %?
Atsakymas: Dirbti visuomenei – reiškia pakilti aukščiau savo egoizmo, prisiimti tuos tikslus, kurie yra naudingi visuomenei, jos galutiniam tikslui, kad ji taptų integrali, globali.
Kai visuomenė pakils aukščiau egoizmo ir dirbs tik altruistiškai, pradėsite naudoti gerokai daugiau nei 5 % savo potencialo.
Klausimas: Iš esmės, jei man vienam reikia išspręsti kokią nors mažą asmeninę problemą, pakanka minimalaus potencialo. Bet jeigu, sakykime, reikia išspręsti pandemijos problemą ir mokslininkų grupė bando sukurti vakciną nuo viruso, kartu jie gali prisijungti prie globalaus proto ir išspręsti šį klausimą?
Atsakymas: Ne. Nemanau, kad tai įmanoma, nes jie – egoistai ir kiekvienas dirba dėl savęs. Tam jie turi pakilti aukščiau savęs, kitaip tariant, mylėti vienas kitą, įsijungti vienas į kitą.
Klausimas: Kaip vis dėlto pritaikyti savo potencialą, jei jis didelis, o naudojamės tik 5 %?
Atsakymas: Tam turime pakilti virš savo egoistinės prigimties, kurioje gimėme, ir įgyti kitą, altruistinę prigimtį – „pamilk artimą kaip save“. Tada galėsime susivienyti su kitais į vieną vieningą visumą, į vieną protą, į vieną norą. Visi vidiniai duomenys taps bendri ir kiekvienas dirbs dėl visų gėrio.

Iš pokalbio su M.Laitmanu