Archive for category: Akademijos tinklaraštis

Jeigu visiškai įveikiame savo egoizmo priešinimąsi, kuris mums duotas pagal sielos šaknį ir susijungiame dešimtuke, tai tarp mūsų gali atsiskleisti Kūrėjas.

Šviesos ir tamsos priešprieša, atsiskyrimas ir vienybė pasiekia tokią ribą, kai šis kontrastas tarp egoizmo ir šventumo yra pakankamas, kad tamsa nušvistų kaip šviesa. Mumyse atsiskleidžia pirmoji Šviesa – Šviesa Nėfėš ir mes žengiame į Šviesos kelią.

Įtampa tarp atsiskyrimo ir siekio susivienyti pasiekia tokį dydį, kai leidžia Šviesai įsižiebti it lemputei, užsidegančiai nuo 220 voltų įtampos. Mūsų vienybės galia ir mūsų priešinimasis tampa tokie dideli, kad pati tamsa ima šviesti kaip Šviesa. Iš tamsos kviečiame ir pritraukiame Kūrėją į savo vienybę.

Kiek priprantu vertinti tamsias būsenas, kai neturiu nei noro, nei proto, nei teisingų minčių, žinodamas, kad būtent jos mus sutelkia, tiek uždegu Šviesos savo tamsioje sieloje, kitaip tariant, vis labiau atskleidžiu Kūrėją.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

Klausimas: Apdovanojimas dvasiniame pasaulyje – tai pačios pastangos?
Atsakymas: Apdovanojimas – tai ekranas ir atspindėta Šviesa. Pastangų neįmanoma įvertinti ir išmatuoti.
Vieninteliai dalykai, kuriuos turime pasiekti, – ekranas ir atspindėta Šviesa. Viso kito – gausybė, tik imk!
Atspindėta Šviesa – leidimas paimti tam tikrą dalį. Tai tarsi įėjimo bilietas.
Kartu su atspindėta Šviesa tavyje išryškės, atsiskleis prisipildymas, susiliejimas su Kūrėju, gausa, egzistuojanti kūrinijoje.
Imk viską – tačiau tik pagal atspindėtos Šviesos kiekį. Atspindėta Šviesa ir yra apdovanojimas. Nieko kita uždirbti nereikia.
Aukščiausioji gausybė pati užpildys mūsų dvasinius indus, norus (kelim) – kad tik būtų atspindėta Šviesa.
Pats prisipildymas man reikalingas ne dėl mano paties mėgavimosi, o tam, kad būtų patikrinta ir išmatuota, kiek duodu.
Nors mano prisipildymas man suteikia didžiulį malonumą, tačiau jis visiškai išmatuojamas davimo Šviesa (atspindėta Šviesa).

Iš pokalbio su M. Laitmanu

Diena, kai iš šio pasaulio išeina didis išminčius, mokytojas, dvasinis vedlys, yra ypatinga. Juk jis pakyla dar viena pakopa aukščiau, parodydamas mums, kad turime sekti paskui jį.
Matome, kad kiekvienas didis kabalistas žengė žingsnį pirmyn, savo ypatinga forma priartindamas žmonėms kabalos mokslą, Kūrėjo atskleidimą, metodiką, supratimą, jautimą, susiliejimą su Kūrėju, vienybę.
Manau, kad Rabašas žengė paskutinį žingsnį po visų. Jis stovi ant visų iki jo gyvenusių kabalistų pečių – pradedant mokytoju Akiva iki Ari, Ramchal, Baal Šėm Tov. Rabašas apibendrino viską, ką jie atskleidė žmonijai ir perdavė šią metodiką mums parengtą, tvarkingą, tad galime ja naudotis ir ją įgyvendinti.
Mums reikia laikytis jo straipsniuose išdėstytų instrukcijų dėl dvasinio darbo. Rabašas aiškindamas norėjo apsiriboti tik vidiniu žmogaus darbu. Jis nesileidžia į filosofinius ar istorinius aiškinimus, neaiškina bendros žmonijos raidos. Jis labai saugojosi, kad nepasirodytų didžiu kabalistu, kaip Baal Sulamas, Ari ir Ramchal, ir stengėsi kukliai laikytis šešėlyje. Ir taip tęsėsi per visą jo gyvenimą.
Mes dar atskleisime jo indėlio esmę, jo tikrąją aukštumą, ir kuo iš tikrųjų buvo mūsų Mokytojas.

Iš pokalbio su M. Laitmanu

Klausimas: Jūsų mokytojas Rabaš rašo, kad malda – tai darbas širdyje, o širdis – visi žmogaus norai. Kaip žmogus gali dirbti su savo norais, jeigu šie jam nepaklūsta? Kaip jis gali juos valdyti?
Atsakymas: Malda – tai kreipimasis į aukštesniąją jėgą, kitaip tariant, į bendrą gamtos jėgą, kurią vadiname „Kūrėju“. Kabalos mokslas aiškina, kaip turime nusiteikti gamtos atžvilgiu, kad iš jos gautume tinkamą davimą ir tuomet gamta atsiskleis mums.
Todėl turime pakeisti savo norus taip, kad jie nukreiptų mus į davimą.
Komentaras: Išeitų, kad atverčiu kokį nors maldyną ir randu, kad ten parašyta, jog turiu prašyti, bet prieinu prie kokios nors maldos vietos, o širdyje mano norai kiti, kitos problemos – kyla disonansas.
Atsakymas: Malda – tai, ką jaučia mano širdis. Todėl reikia nusiteikti, kad pajaustum, „ko nori mano širdis?“.
O didžiųjų išminčių parašytos maldos nurodo, ko turime pasiekti. Jie aprašė norimus pojūčius, norimus polėkius širdyje, kuriuos turi pajausti.

 Iš pokalbio su M. Laitmanu

Komentaras: Ilonas Maskas yra pasakęs: „Per 4 milijardus žemiškos istorijos metų nutiko keletas išties svarbių įvykių: vienaląsčių organizmų atsiradimas, daugialąsčių organizmų atsiradimas, išsiskirstymas į gyvūniją ir augaliją, gyvūnų išsilaipinimas sausumoje, žinduolių vystymasis ir sąmonės vystymasis. Kitas didžiulis žingsnis – tarpplanetinis gyvenimas, tai beprecedentė kelionė, kuri dramatiškai pakeis ir praturtins mus.“ Prašau jus tai pakomentuoti.
Atsakymas: Su tuo visiškai nesutinku. Ką tai duos?! Kodėl ankstesnės raidos pakopos turi atvesti mus prie šios paskutinės – „skraidysim nuo žvaigždės prie žvaigždės?“. Juolab, kad mūsų energetinė ir fizinė būsena tokia, kad tie skrydžiai atsieis šimtus metų! Kam skristi? Nuo vienos pievutės prie kitos?
Klausimas: Kitu didžiuliu žingsniu jis laiko tarpplanetinę raidą. O koks anot jūsų kitas didelis žingsnis?
Atsakymas: Kitas didelis žingsnis bus gyvybės prasmės atskleidimas: kodėl ji apskritai atsirado kadaise iš nieko, o paskui ėmė vystytis tomis pakopomis, kurias jis paminėjo.
Klausimas: O toliau žmogus ateina prie to, dėl ko jis gyvena?
Atsakymas: Taip. Kuo toliau vystomės, tuo labiau norime žinoti savo šaknį, šaltinį. Štai tai mus domina. Tai ir yra gyvenimo prasmės ieškojimas, nes mūsų šaknyje slypi viskas.
Šiandien, kai ką nors darome, vystome jėgas ar duomenis, esančius mūsų šaltinyje.

Iš pokalbio su M. Laitmanu